Mintys mintelės,žodžiai žodeliai.

Ji žaidė,vaidino,melavo. Ji niekad neatskleidė savo tikrojo veido. Ji nenorėjo,kad žmonės ją pažintų,nes ji bijojo. Mergina bijojo,kad jie-žmonės,kuriuos ji laikė draugais-nebenorės su ja bendrauti,kai žinos tiesą apie ją.

Ir štai atėjo tokia diena. Visi nuo jos nusisuko,net geriausi draugai,kurie visad kartojo,kad ji - nuostabi mergina ir,kad jie visada ją palaikys. Jie melavo jai,nes ji melavo jiems,nors nei viena barikadų pusė nežinojo apie kito apgavystes,tik nujautė.

"Tina,laikykis,juk dar yra žmonių kuriems tu rūpi."-kartojo ji sau daugybę kartų pati pradėdama tikėti dar vienu melu.Tina buvo per daug giliai įklimpusi į melo duobę ir ji jau niekad nebeatskirs kur tiesa,o kur dar vienas eilinis melas.

Rudaplaukė pažvelgė į save veidrodyje ir vėl parklupusi pradėjo verkti. Ji panikavo. Ką ji dabar darys? Kas vyks kitą dieną? Kaip žmonės į ją žiūrės po tiek apgavysčių? Tinai nebuvo svarbu tai,kad ji jausis vieniša ir,kad neturės draugų. Merginai tebuvo svarbu jos reputacija.

Ji buvo kalė,kokių reta. Ji žemindavo ir tyčiojosi iš kitų negalvodama apie jų jausmus. O visi ją gerbė ir jai pataikavo,nes neturėjo kitos išeities. Ją visad buvo apsupę jos lygio žmonės ir pataikūnai.O ji tuo mėgavosi ir jautėsi kaip princesė. Bet visos pasakos turi pabaigas.

O kur visi tavo draugai dabar,mažute? Žinai,kiekviena mergina norėjo būti tokia kaip tu. Kiekviena,tik ne aš. Ir aš tuo didžiuojuosi. Žinai,kodėl? O gi todėl,kad aš turiu tikrus draugus,kurie niekada manęs nepaliks ir man to užtenka.

Juk galėjai eiti tuo pačiu keliu su manimi.Galėjai,bet tu pasirinkai kelią,kurio pabaigą nujautei ir tu dabar kenti.

Ir aš neužjaučiu tavęs. Tu pilnai to nusipelnei.

O dabar eik nusiplauk nubėgusį makiažą ir užsidėjusi dirbtinę šypseną galvok kaip pataisyti tai ką pridirbai.

----
Žinau,sumaišyta du stiliai-pradžioje rašiau trečiu asmeniu,gale antru ir tai atrodo nekaip. Tiesiog kitaip neišėjo.

mergiška paaugliška paistalonė, bet kaip tokiam tipui parašei puikiai. kurk serialus.

kokį dar įtarimą ? :D atsiprašau už floodą, ta proga dar ką nors pakomentuosiu. Va, po taškų ir kablelių ne visur dedi tarpus.

Va tokį, kad tau ant gyvenimo nusišikt. Ir kad tuoj paleisi kraują. 'DD

Ne mano stilius. Paaugliškos meilės seilės? Ar kas rimčiau? Neįžvelgiu nieko patrauklaus apie pačią mintelę už šio trumpo kūrinuko.

Rašymmo stilius neblogas ir lengvai skaitosi (nors kableliai erzinančiai suspausti tarp raidžių), taigi lauksiu naujų darbų.