2011/09/27

Vakar tėvas vėl prisigėrė.
O šiandien ryte, prieš eidama į darbą mama rėžė: „Jeigu vakare, po darbo rasiu tave girtą, prisiekiu, važiuosi į kaimą. Visam laikui.“
Aš, žinoma gailėjau tėčio. Jis yra antras žmogus, kuris klausosi, kritikuoja ar pagiria mano dainas. Mamai tai rūpi maždaug 15 kartų mažiau. Kai mama supyksta ant tėčio, žodžiais išsilieja ant manęs. Kartais net gi per stipriai. O tėtis, nepaisant pomėgio gerti, yra nuostabus žmogus.
Mamai tik rūpi, kaip aš mokinuosi, ar aš susitvarkiau kambarį. Žodžiu, ji siekia, kad aš būčiau kaip jos bendradarbių dukros. Kaip pati sako: „Mano bendradarbių dukros visada viską susitvarko, net tai, kas nėra būtina, mokosi tik 9 ar 10, kodėl tu negali tokia būt?“ ir panašiai.
O tėčiui svarbesni visiškai kiti dalykai: ar aš gerai jaučiuosi, ar nieko netrūksta, ar niekas dėl ko nors nesišaipo ir panašiai.
Nieko nesakau, kai mamai gera nuotaika, mes taip pat normaliai šnekamės, bet jeigu bloga, tai apsaugok dieve!
Bet, nukrypau nuo temos.
Taigi, grįžo mama, ir tėvas girtas. Miegojo. Neprikėlė, sakė, kad rytoj bus matyt, kaip bus.
Dabar, su nežinia galvoj sėdžiu, ir negaliu nuspėti, kaip bus...

Užjaučiu tave dėl to, kas vyksta. Bet reikalai dažnai gerėja, dažnai ir blogėja. Tikiuos, kad viskas stos į vėžes ir tu galėsi pasitikėti abiejais savo tėvais. Net baisu, kiek daug padrąsinimų ir kiek daug liūdnų žmonių šiame forume yra įskaitant ir save.
Manau, kad tau teks tiesiog susitaikyti su likimu :)

Ačiū, Neuron.
Pastebėta, kad nemažai čia liūdnų žmonių. Taip pat ir aš.
Mano gyvenimas, vis dar jovalas. Nuo mažų dienų.
Žinai, jau baigiu priprasti prie to.