Laba diena.
Smagu pirmą kartą čia rašyti pačią pirmąją metų dieną. Pakolkas sėdžiu namie, vadinas, nuobodžiai leidžiu laiką. Kitavertus, panuobodžiauti kartais naudinga. Naujuosius sutikau labai ramiai. Su šeima ir šampano taure stebėjau, kaip visas Vilnius sprogsta it vienas didelis fejerverkas. Man gaila, kad baigėsi 2010 metai. Per juos nutiko šitiek nuostabių dalykų- koncertas, kelionė į Vokietiją, gimtadienis... Sunku visa tai užversti, kai noris pasigrožėti tais atsiminimais pačiame pirmame puslapyje. Tačiau visąlaik į tą patį nerašysi, juolab visuomet galėsiu atsiversti tą savo nusususią gyvenimo knygeliūkštę, pavartyti ją ir iš naujo išgyventi viską. Et, jau darausi pernelyg prisirišusi prie praėjusių gerų dalykų, man jau per daug liūdna daros, kad jie baigės...(:
Eina kakū, kaip noriu į Vokietiją. Ten mano namai, jūs sakykit ką norit. Mano ausys pasiilgo vokiečių kalbos, akys pasiilgo rapsų laukų ir milžiniškų vėjo malūnų tarp Hamburgo ir Berlyno. Pasiilgau vokiečių šypsenų, jų paslaugumo ir mandagumo. Noriu naaaamoooo! Čia viskas ne taip, viskas primena močiutę. Čia visiems tik kašiskašiskašiskašis. Jei tu esi kitoks, jei esi kairiarankis liuteronas futbolo fanas, tai jau tyčiotis reikia. Čia aplink visi tokie nenormaliai netolerantiški. Kas yra? Ar aš Kaune gyvenu, ar čia visi mano pažįstami iš Kauno kilę?
Et, einu pasiklausysiu Killerpilze, gal nusiraminsiu. Gal pagerės nuotaika.