Būsimosios profesijos

Dauguma iš mūsų čia jau pradeda galvoti apie tai, ką reikės studijuoti, kuo tikėtis įsidarbinti ateityje. Apie kokią specialybę mąstote? Padėkime vieni kitiems su šiu sunkiu sprendimu.

Studijuoju anglų filologiją. Greičiausiai magistrą imsiu arba kažką su lingvistika susijusio toliau, arba pasuksiu kūrybine kryptimi ir studijuosiu literatūrą. Dar tiksliai nežinau. O dirbt galima su šia specialybe daug. Universitetas duodas žinias, kur tu jas pritaikysi - čia jau tavo reikalas. Kiek kitaip yra kolegijose. Ten gauni profesiją. (:

O, aš irgi galvoju apie istorijos studijas :))
Aišku, man dar daug metų iki baigimo, bet tai realiausias variantas. Tik vat nežinau ką su gryna istorija daryčiau. Bet tai studijos, kurių labai trokštu, tad galvoju, gal visgi verta stot ten :)
Kitas variantas yra teisė galbūt. Jeigu sugebėčiau įstot, žinoma.

Pirmas variantas- pianistė. Fortepijoną nepaprastai myliu, daug laiko praleidžiu prie jo. Tik viena bėda- jeigu visgi nieko neišeis man ant scenos, tai teks mokytoja dirbti, o to aš purtaus. Iš esmės esu labai nekomunikabilus ir nebendraujantis žmogus, taigi man pragaras būtų su vaikais dirbti. Ir šiaip atrodo man šita profesija tokia netikroviška, tik pasvajojimui...(:
Antras variantas- vertėja. Kalbos man puikiai sekasi, o ypač vokiečių (apie lietuvių jau nešnekam). Išvažiuočiau į Vokietiją studijuoti, nuolat girdėdamą tą kalbą pagaliau ją išmokčiau. Aišku norint gerai išversti neužtenka kelias kalbas mokėti, reikia dar ir pačiam viduj rašytoju būti. Bet no problem, rašymas- mano meilė.:D
Tai va tokios mano svajuko dramblionės. Žinau tik, kad nebūsiu jokia teisininkė, advokatė ar dar balažin kas ir nesėdėsiu stikliniame dangoraižyje su nešiojamuoju kompiuteriu. Žlugčiau iškart.:D Aišku man dar marios laiko apsispręsti ir pakeisti nuomonę, bet čia jau basta, aš ne toks žmogus.:D

Vilioja garso režisūra. Tik... kai baigsiu mokslus, tais metais nepriiminės naujų studentų. Tad žadų stot į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, o paskui po metų pereisiu į Garso režisūrą (:
Nors šiaip, tiesą sakant, dar esu neapsisprendusi... Vilioja ir filmų montažas. Nežinau. Mano nuomone, tai yra nesąmonė, 10-oj klasėj paduot profilių lapus. Galiu garantuoti, kad 90% mano klasiokų dar neįsivaizduoja, kuo norėtų būt.

Aš ateinu ir tik skaitau šią temą. Skaitau ir skaitau... Ir stebiuosi. Kad žmonės tiksliai žino, ką studijuos mane jau be kalbų stebina, bet stebina ir net gi tai, kad jie turi variantus, gali užrašyti savo pasirinkimų galimybes. Man, kai tik pagalvoju apie save šioje temoje, pasidaro taip pat slogu, kaip žinoti, ką reiškia, kai vis artėja nustatyta diena, kada teks keliauti pas daktarą.

Yra trys kriterijai pagal kuriuos tu turi rinktis, vadinkime, savo ateitį:
1) Tai, ką tu labiausiai mėgsti
2) Tai, ką tu geriausiai moki
3) Tai, kas tau padės geriausiai įsitvirtinti ateityje
Sunkiausia juos visus tris sujungti į vieną.

1) Turizmas. Mėgstu istoriją, bent jau 4 metus labiausiai patiko geografija, visai nieko yra ir anglų kalba. Gidės profesija man atrodo viena iš įdomiausių, žaviausių, žodžiu, mėgstamiausių. Bėda ta, kad man gali būti sunku, nes aš neesu labai drąsi, esu nekomunikabili, o su nepažįstamaisiais iš vis nemoku bendrauti. Be to, tai labai nepatikima specialybė, nes darbo rasti šitoj srity šiais laikais velniškai sunku. Po truputį šį variantą atmetinėju...

2) Lietuvių filologija. Vienintelis dalykas gyvenime, kuriame aš, jeigu panorėjusi įdėčiau dar truputėlį pastangų, pirmaučiau (kažkokioj erdvėj), yra lietuvių kalba. (Galbūt skamba pagyrūniškai... ką padarysi) Gal ne tiek rašymas, gal ne tiek teksto suvokimai ir apskritai visa literatūra, kiek pati gramatika. Ar man tai patinka? Jeigu užduotys būna sunkesnės negu mokymosi programoje (čia gal labiau anksčiau) būna įdomu, o kai kartojam tą patį per tą patį žinoma šiek tiek knisa. Bet kuo toliau, tuo labiau tai keliauja į mėgiamąją pusę. Dar kaip ir minėjau man patinka istorija. Vienas didelis minusas, kad nėra specialybių pasirinkimo didelio šioj srity (atmetam žurnalistiką), o dar labiau nėra paties darbo vietų. Tobula profesija man atrodo korektorė.... Kur tokią šiais laikais gaut?

3) Medicina. Mano mama sako: „Turizmas, lietuvių... čia kaip papulsi, o žmonės sirgs visais laikais“. Ir tai yra velniška tiesa. Dar vienas didelis pliusas, mediciną studijuoti ne visi nori (studijų sunkumas, ilgis, o jeigu dar ir kokios baimės), ir juo labiau ne visi gali. O gerų medikų šiais laikais ne per daugiausiai. Ir trečias pliusas, šiam nedėkingam pasauly, kai jaunam žmogui įsidarbinimas galimas tik per pažintis, tai, kad mano mama yra mikrobiologė, tad man šansai su įsidarbinimu daug didesni. (Tėtis yrą sakęs „galėsi pakeisti mamą“... Aš iki šiol nesuprantu, juokavo jis ar ne). Kalbant apie dalykus, biologija man patinka ir mokausi aš ją visai neblogai, tačiau su chemija arba fizika (jeigu reikia jos, o ne matematikos) šnipštas. Chemiją išmokčiau jeigu gaučiau gerą mokytoją ir mokinčiaus atsidėjus tik jai, tačiau fizikos gyvenime nesuprasiu. Ir vis dėl to medicina man atrodo vienas iš geriausių pasirinkimų su aiškiausia perspektyva.

Ir dar ant pasirinkimo balanso svyruojantis ketvirtas punktas, kuris lemia tokią specialybę kaip vertėja, mažai paplitusios kalbos, pvz. čekų, norvegų, serbų ar kažkas panašaus. Tokiu atveju tektų apsigyventi toje šalyje (bent jau kurį laiką) ir mokytis jų kalbą, kaip mėgėjai, o vėliau jau kaip ir profesionalei. Bet vėlgi tokie vertėjai skaičiuojami ne šimtais, o ko gero tik keliomis dešimtimis, ir kas žino, ar tau dar bus vietos.

Šitą „planą“ aš nešiojuos galvoje jau kelerius metus. Tačiau tai yra viskas. Daugiau atšakų iš kokio punkto, kuri galėtų mane įtikinti, nėra.
Išvada maždaug tokia: rinktis aiškią, perspektyvią, gerai apmokamą, ir gausią net Lietuvoje darbo vietomis ateitį, tačiau ne per labiausiai norimą ir negeriausiai suprantamą, ar rinktis puikiausiai išmanomą, labiausiai patinkančią, tačiau miglotą, vien nuo sėkmės priklausomą, kai ta sėkmė pagal gyvenamą laikotarpį atrodo labai minimali.

Trumpai taip, kad pasirinkimas nulems, ar aš gyvensiu, gailėdamasi, kad nepasirinkau tai ką mėgstu, ar, kad nepasirinkau tai, dėl ko gyvenčiau sėkmingai. Galbūt kitiems iš šono žvelgiant atrodo, kad aš turiu pasirinkti, tai ką mėgstu, ir nėra čia ko svarstyti, tačiau aš pernelyg bijau ateities. Bijau tapti pardavėja, mokytoja ar dar kažkas tokio, vien dėl to, kad kažkada jaunystėje ne tai pasirinkau. Vieną dieną man atrodo geriausia rinktis vieną, kitą - kitą. Ir man atrodo, kad aš iki pat paskutinės dienos vis dar besvarstysiu, kas geriau...

(Turiu pasakyti, kad kaip akmuo nuo širdies nusirito vien parašius. Nesuprantu, kodėl taip ilgai laikiau tai tik galvoje...)

WaWa, nebūk gydytoja. Aš manau, kad tai tau visisiškai absoliučiai netinaktis darbas, kurį dirbdama tu nesijausi laiminga. O tai kur kas svarbiau už pinigus. Ir nebijok būti originali, visos profesijos kurias išvardinai gana paprastos, bet jei sujungtum jas į vieną - galėtum gauti kažką labai įdomaus.
Pvz. viena mano draugė (tiesa jo korėjietė, tad nepasižymi lietuviams būdinga baime rinktis nepastovią profesiją;D) nori tapti nusikaltėlių psichologe ir tirti kodėl jie įvykdė nusikaltimą. Prieš ją aš net neįsivaizdavau, kad tokia profesija egzistuoja, o ji visiškai tikra, kad tuo ir taps..(:
Beje manau, kad ir tau psichologės darbas labai tiktų (nebūtinai nusikaltėlių xD). Puikiai moki išklausyti, mėgsti tyrinėti žmonių mąstyseną ir tai pat 'daktariška' profesija!(:

Kad būčiau į temą - kiekvieną rytą vos tik pabudusi beprotiškai trokštu tapti rašytoja. Taip stipriai, kad beveik nusprendžiu pakeisti visus, ilgai brandintus savo planus ir iš tiesų ja būti. Bet vėliau praeina, niekada nesu visiškai pasidavusi šiam troškimui, dėl tam tikrų priežasčių. Taigi ruošiuosi stoti į business school.

O as galvoju apie psichologija.
Tai man ne tik labai patinka ir traukia, bet draugai ir artimieji sako, kad esu gabi tam. Labai tikiuosi ateityje savo gyvenima sieti su tuo. Na, dar labai patiktu studijuoti filosofija, bet as labiau linktu link psichologijos. ;)

Kartais baisu galvot apie ateitį, dar norisi džiaugtis trapia jaunyste.. : >
O šiaip, norėčiau studijuoti žurnalistiką, politologiją arba filologiją. Na, bus matyt kaip gausis.

galvojau apie psichologiją, filologiją, režisūrą, fotografiją, dizainą, krimininalistiką ar kokią logistiką, žodžiu daug neįdomaus š. peranksti dar galvot :D

Po mėnesio pradėsiu studijuoti tarptautinius santykius, vėliau (jei nesudomins kitos sritys) diplomatiją. Būsiu nepriklausoma diplomatė arba ambasadorė ir saugosiu taiką pasaulyje vengiant karo.
Studijuosiu anglų kalba, daug keliausiu po pasaulį, pažinsiu gausybę įvairiausių žmonių ir prisidėsiu prie gražesnės ateities kūrimo. Viskas, ko kada nors norėjau iš darbo.

Citata :

Pvz. viena mano draugė (tiesa ji korėjietė, tad nepasižymi lietuviams būdinga baime rinktis nepastovią profesiją;D) nori tapti nusikaltėlių psichologe ir tirti kodėl jie įvykdė nusikaltimą. Prieš ją aš net neįsivaizdavau, kad tokia profesija egzistuoja, o ji visiškai tikra, kad tuo ir taps..(:
Beje manau, kad ir tau psichologės darbas labai tiktų (nebūtinai nusikaltėlių xD). Puikiai moki išklausyti, mėgsti tyrinėti žmonių mąstyseną ir tai pat 'daktariška' profesija!(:

Problema vienintelė - aš esu lietuvė.

Apie psichologiją irgi galvojau, bet bėda, kad aš nekomunikabili. Ir šiaip... ne per labiausiai vilioja. Užtat kartas nuo karto pagalvoju apie psichoterapeutės specializaciją. Man psichopatai atrodo labai įdomūs žmonės.


O kalbant labiau į temą, tvėriausi kiek kitokio šiaudo ir dabar mano galvoje sukasi tik jis. Benaršant universitetų tinklalapiuose atradau visai įdomų pasirinkimą - lietuvių filologija + užsienio kalba. Geriau negu vien lietuvių filologija, ir geriau negu vien užsienio kalba. Ir geriausia, kad studijuoti galima ne taip plačiai paplitusią/naudojamą kalbą.

Man irgi daug dar laiko iki profesijų rinkimosi liko, bet nevermind. Jau mąstau po truputėlį..

Pirma trokšte troškau tapyi mokytoja. Svaigau ir matematikos mokytojai Zosei širdies smūgį variau. O mama, išgirdusi ta norą, taip juokingai susiviepdavo. :DDDD O vėliau, sužinojusi, kad chemija nėra tokia labai jau scary, sumąsčiau tapti farmakologe. Yeah, nežinau, kaip bus toliau, bet kol kas visiems karksiu, kad būsiu farmakologė :DD

jau baigiau pirmą univero kursą, ir vis tiek dar nežinau, kuo noriu būti, ir kuo būsiu. mano galva, gyvenimas neturėtų būti pastatytas naudojant profesiją kaip pagrindą. aš puikiai žinau, kad net į žvaigždes bet kurią naktį negalėsiu gulėdama ant žemės žiopsot jei neturėsiu pakankamai pinigų visokiems elementariems civilizacijos išugdytiems poreikiams, bet turbūt man jų tik tiek ir reikia - pakankamai. todėl ir nesuprantu, kodėl visi taip jaudinasi, kaip čia gavus geresnį darbą, ką reikėtų studijuot ir panašiai.
profesija yra idiotiškas išmislas. man patinka daugyyybė dalykų, ir jei kada nors juos darydama sugebėsiu užsidirbti - puiku!

Šiaip dar tikrai turiu laiko iki profesijos rinkimosi, bet tenka vis dažniau apie tai susimąstyti. Nenutuokiu, kuo norėčiau ar galėčiau būti, bet arčiausiai prie širdies:

Svajonės, kurios liks svajonėmis - režisierės, aktorės ar rašytojos darbas.
Realesnės profesijos - psichologė [traukia mane tokie dalykai], archeologė [čia jau teta mane sužavėjo šia profesija], vertėja.
Vis dėl to žinau, kad kai pagaliau reikės išsirinkti, nė viena šių profesijų nepapildys mano gyvenimo, tačiau užsinorėjau pasisakyti ;D

Nuo 12 metų manau, kad dirbsiu psichologe. Tačiau kaip bus, sunku pasakyti.

Iš esmės sutinku su ramonos nuomone. Mano nuomone tai kas parašyta ant diplomo neturi tokios jau didelės reikšmės, nes dažnai gyvenimas susiklosto visai kitaip ir po dešimties metų galbūt tai bus tik įrašas į CV. Manau ne svarbiausia ką baigi, bet svarbiausia, kad tavo darbas, veikla iš kurios gauni pajamų tau pačiam teiktu pasitenkinimą, kad tai darytum su noru ir motyvaciją, nes tada ir jausiesi laimingas, reikalingas ir t.t.
Pati vis dar studijuoju turizmą ir puikiai žinau, kad uždaryta ofiso narvelyje galėčiau dirbti tik dėl to, kad galėčiau išgyventi. Man mano veikloje, gyvenime ir visur kur įmanoma reikia kuo daugiau ir kuo skirtingesnių žmonių aplink, kažko kintančio, nemonotoniško. Šiuo vasaros sezonu dirbsiu viešbutyje, iš vienos pusės monotoniška, bet iš kitos pusės daug žmonių, daug bendravimo, tai gi turėtu būti visai gerai. O ateityje turiu svajonę sekti tėčio pėdomis, tik ne jūrų, o oro transporto srityje.

Universitetas svarbu, žinoma. Reikia kažkokio popierėlio kuris kitiems parodys jog kažką sugebi, parodys kokius gabumus turi. Bet dažniausiai niekam nerūpi ką baigei (nebent eini į mediciną, teisę ar panašiai) ir telieka tau tik skola visam gyvenimui.

Na, bet ne apie universitetus kalba

Aš net nežinau ko iš gyvenimo noriu, nors jau reikia pradėt svarstyti. Lėtai, bet reikia. Nežinau kokios profesijos noriu, o ir gabumų išskirtinių neturiu. Neturiu net mėgstamiausio dalyko mokykloj. Vieną dieną norėjau darbo su žmonėm, šiandien tikiuosi jog turėsiu darbą kuriam reikia pakartotinai daryti kažką ką gerai suprantu, o rytoj tikriausiai norėsiu būti skrydžio palydove.