Galaktikų triukšmo fone

Nušienauta žolė


Rugpjūtis - lygybės mėnuo:
Mano veidas palaimingai lygus,
Lygūs ir buki laukai iš šieno kupetų su prakaitu,
Ir griovių gilios mintys nebekasa, kaip pratusios...
Mano žemė lygi vienetui. Dalyba baigėsi.

Rudenį mes misim šaknimis
(Šakas ir kamieną reikia palikti žiemai),
Bet šaknis lygiai nugraužus medis pūva,
Obelis nulinksta, vaisiais žolę muša -
Nušienautą žolę, jos esu valdovas
Laikas ir visi man lygūs.

Mes esame rakštis rūke


Jau nusidėjęs, nuobodus šioj žemėj
Tu sukuri piktoką maldą po dievais.
O, bet, tačiau! Tas keistas kvapas blėsta
Ir pasiglemžia jį ugnis lengvai.

Mes iškviečiam tingias rupūžes po dangum -
Pabusk! Tas jausmas piktas baigės,
Mes esam tik rakštis rūke,
Maži, drėgni, ant kelio sraigės.

Jaučiu aš baimes šaltas debesų,
Kai pranašauja šviežią vėtrą.
Nepermatomas gedulas (puiku!)
Išeina iš pasaulio sudėvėto.

Tiek daug kelių, kuriuos galėčiau pasirinkti,
Tiek daug neužbaigtų darbų,
Bet viskas it rakštis rūke išblėsta...
Be lagamino išvykstu.

Labai gražus eilėraštis. :)

Ačiū, kad skaitai :)
Čia toks šiaip sau, pasimąstymas trumpas.


Fazės. Po to, kai "gyvenimas parodo"

Įkvėpk mane, kol dar turiu ką duoti,
Įkvėpk mane, kol dar esu.
Surišk, kaip suriša žabus į šluotą,
Ir vėl padėk, kai šluoti per sunku.

Kol tirpo vaškas, mums netrukdė niekas.
Ledynams tirpstant išplaukei laivu,
Bet kai kurie ant kranto šluota lieka
Ir patys drąsiai tampa Likimu.

Pirmos eilutės man šiek tiek pjaunasi, nes kaip galima įkvėpti dalyką, kuris turi kažką materialaus savyje (davimo veiksmas imponuoja, kad tai kažkas materialaus lyg ir). Man daiktas, kurį galima įkvėpt, yra toks besvoris, ne materialus... Kažkas, ko net apčiuopt neįmanoma.Tai pjaunasi ypač po to, kai perskaičiau apie žabus, jau kažką materialaus, 'solid'. Visa kita - gerai.

Aš čia taip kabinėjuos, kabinėjuos, bet po 'creative writing' kurso gavau šiokių tokių new insights, tai dalinuos. :))

Įkvėpti gali reikšti ne tik įtraukti į plaučius :) Įkvėpimas. Užsigedimas noru kažką daryti.
Kur turėjai 'creative writing'?

Ahaaa. Bet jei čia įkvėpimo prasme, tai tuomet, kodėl 'turiu ką duoti'? Ar turėjai ta prasme, jog lyr. subj. nori, kad ją įkvėptų ir kad ji pradėtų dalintis tuo, ką turi duoti? :)

Uni turėjau. Vis dar turiu techniškai. Tik jau kaip ir baiginėjas, reikia portfolio sudarinėt. Aišku laiko nėra... Dėstytojas poetas tai nėra tokio profesiškumo paskaitose (well, techniškai workshopuose), tokia smagi atmosfera. :))

O man tai niekas nesipriešino. Kaip tik pagavau mintį. O antras posmas pasirodė toks bauginančiai pažįstamas ir gilus, kad dar pora kartų jo neperskaityt negalėjau.
Man patiko, labai labai patiko. (: