Galaktikų triukšmo fone

* Pranešimų skaičius : 619 Prisijungė : 2010-08-24 Amžius : 31

Piligrimo gyvenimas

Mazochisto vadovėlis,
Žalvarinis kryžius,
Popierinis lėktuvėlis
Ir naktis Paryžiuj.

Krištolinis skausmas,
Gintarinis kūnas
Jau pamėlęs, pašarvotas
Beprasmybės rūmuos.

Mėnesienoj pinas gijos,
Fėjos užmeta tinklus,
Sidabrinės žvaigždės žiba
Ir pražudo svajoklius.

(3 haiku ciklas.)

Kai mūzos šoka
Kitam krašte pasaulio,
Miegu ramiausiai.

Ir tuščia manęs.
Neužpildyti tarpai
Skęsta be garso.

Sukas pasaulis,
Nors paklydėliai paukščiai
Skrenda į niekur.

"Taip" sau ištari
tada galvoji
klausimą užduodi
renki lapus
spalvotus rudenį
ir žiemą išberi
širdis popierines
ir džiaugies -
galės
toliau pūti.
Palaimingai šypsais.

Temos pavadinimas: Re: Galaktikų triukšmo fone Tr. 10 06, 2010 7:50 pm

Gražus, paprastučiai lengvai besiskaitantys eilėraštukai. Nežinau kuom, tačiau labiausiai patiko Piligrimo gyvenimas. Sėkmės kūryboje ((:

* Pranešimų skaičius : 1366 Prisijungė : 2010-07-27 Amžius : 33

Kaip Brigita sakė, paprastučiai, lengvi, tačiau su sava mintim, prasmėm. Haiku ciklas labiausiai patiko. Kažkada buvau "pasinešus ant" haiku. :}}

Temos pavadinimas: Re: Galaktikų triukšmo fone Kv. 10 07, 2010 4:05 pm

man labai patiko Piligrimo kelias :)
kurk toliau, sėkmės!

* Pranešimų skaičius : 619 Prisijungė : 2010-08-24 Amžius : 31

Ačiū už įvertinimus ;]
Tikėjaus griežtesnių, jei atvirai.

Temos pavadinimas: Re: Galaktikų triukšmo fone Sk. 10 10, 2010 4:15 pm

Pradėjau šiek tiek atpažinti kas yra tavo stiliaus kūryba. Tai gerai. Bet ji nėra mano skonio. Tai nelabai. Šie leiraštukai man primena tų garsių Lietuvos poetų eilėraščius, kur vyrauja gamtos detalės, laikų kaitos aprašymai ir tarp šių visų vaizdingų frazių įsipina ir visos esmės. Vat, o tokie eilėraščiai man nelabai... Bet paskaityti juk gražu ;}

* Pranešimų skaičius : 619 Prisijungė : 2010-08-24 Amžius : 31

Dėkui už nuomonę. Reta ją išgirsti. Bendrai, o ne asmeniškai.

***

Sako, žaltvykslės klaidina
Laukuose paklydusias dvasias,
O pelkėse rūkai skandina
Kuklumą ir pamirštas svajones,
Ir plūduriuoja tūkstančiai...
Beribį dangų niekina sparnai.
Jie užstoja saulę. Jų per daug.
Jais netikiu, jie - angelai,
Nupuolę kankiniai dėl beprasmybės.
Jų kraujas šventas ir saldaus
Katarsio būsenon panyra kūnas.
Jauti, kad gelmėse nebeturi tikrų
Pasaulių. Užmerktos akys žiūri begalybėn
Ir tu semies ne iš dievų,
O dykumoj stiprybės.

* Pranešimų skaičius : 619 Prisijungė : 2010-08-24 Amžius : 31

Dėkui, jūsų komentarai, kritika bei nuomonės - nuostabūs. Myliu ir bučiuoju. ;*

Ledokšniai kutena pėdas,
Kai mišką padega tyčia.
Ir juokiasi varnos pakimę,
Kai pleška stogai bažnyčių.

Šypsosi pūvantys griaučiai,
Kadais kruvinas ogijas kėlę,
Šypsaisi ir tu, lietuvi,
Atstūmęs protėvių vėlę.

Gali duoną atimt iš valstiečio,
Gali šokti, triukšmauti pušyne,
Bet nepavyks tau sutrypti gyvybės,
Paslėptos užmirštam ąžuolyne.

* Pranešimų skaičius : 619 Prisijungė : 2010-08-24 Amžius : 31

Keletas haiku.

Sustojo laikas
Sparnelių plasdėjimas -
Sunku kvėpuoti

Mano kambarys.
O, jaukumo viršūne,
Žiemą čia šalta.

Būčiau poetė -
Parašyčiau Tau haiku.
Atleisk, kad nesu.

Gatvės žibintą
Užstoja viena varna.
Bus dar tų varnų...

Raibuliuojantis
Suskilęs veidrodis. Ir
Tu - iškrypėlis.

* Pranešimų skaičius : 1366 Prisijungė : 2010-07-27 Amžius : 33

Nesuprantu, juk buvau palikus komentarą po žaltvykslėm.. x_x

Taigi. Pirmas aka žaltvykslės: Man šis labai labai įstrigo ir patiko. Gal todėl, kad daug tokių mistišką nuotaiką keliančią žodžių. Nežinau. Bet patiko.

Antras: Kažkodėl jį skaitydama pasijaučiau taip, lyg man kažkas pamokslautų. Nežinau. Gal dėl to, jog buvo kreipinys "lietuvi". ;D O šiaip įdomus, bet man kai kurios vietos, pvz apie griaučius, kiek kraupokos. Nelabai man tokie tiesmukiški ir šiurpūs eilėraščiai. :}}

Haiku: Visi, iki vieno, patiko. Kiek šmaikštoki, sarkastiški. :}}

* Pranešimų skaičius : 619 Prisijungė : 2010-08-24 Amžius : 31

Labai labai ačiū, kad nepatingėjai paskaityti ir dar labiau ačiū už išreikštą nuomonę.

Dėl antro eilėraščio visiškai sutinku. Parašiau jį susinervinus, kai perskaičiau straipsnį apie angelo figūrą, įmontuotą į senovinį aukurą. Pasityčiojimas kažkoks. ;//

Dėl haiku - be galo džiaugiuosi, kad patiko. Įsimylėjau japoniškus poezijos žanrus. Yra dar keli panašūs į haiku, kada nors įdėsiu savus eksperimentinius variantus. :))

* Pranešimų skaičius : 619 Prisijungė : 2010-08-24 Amžius : 31

Romantiškos nakties tuštybėj
Graužikiški nasrai sutvisko.
O gal tai lėbavimų beprasmybei
Raudono vyno nebeliko?

Varvėjo vaškas, tyloje
Spragsėjo židinys pavasarį,
O mėlyno dangaus fone
Ištobulėjo paukščiai dvasiškai,
Kai ištiesė pirštus į saulę,
Kad nudegtų, mulkiai.

Ne pirštus, o plunksnas, juk
Neliko vaško, rašalą
Vaikai išliejo upeliukais,
Ir su tušu jau daros striuka:
Varnos gotiškam naivumui
Paaukojo
Ir tylėjimas akimirksniui sustojo.
- - -
Ketvirta valanda ryto.

Moljeras Pranešimų skaičius : 260 Prisijungė : 2010-09-27

Šokanti Geiša rašo:: Kai mūzos šoka
Kitam krašte pasaulio,
Miegu ramiausiai.

Ir tuščia manęs.
Neužpildyti tarpai
Skęsta be garso.

Sukas pasaulis,
Nors paklydėliai paukščiai
Skrenda į niekur.

čia puikiai!

* Pranešimų skaičius : 619 Prisijungė : 2010-08-24 Amžius : 31

Ačiū.

Paskutinis pirmasis sniegas

Švenčia kapinės
Pirmąjį sniegą
Virš rudenio lapų,
Pūvančių maloniai
Ir išlenda nuglostytos
Galvos apsidairyti,
Suskilusias plytas skačiuoti,
Gal pro mažą plyšį
Pamatys mergas
Su pyragais ateinant
Ir vynu, ir vafliais,
Ir kunigais,
Nes stalas užimtas,
Nes tu laumės garbanom prie stalo
Pririštas. Sugundė moters
Sielos kvapas, šelmi,
Todėl guli išsidraikęs
Ant lentos medinės,
Kuri šventa kaip kryžius
Bočių sodybos.
Ir laimina aistra
Derlingą žemę krauju
Palietą ir vynu, ir ašarom...
Kodėl rakina kapines,
Kai gruodžio naktį
Sninga sapnais ir
Ramybe?

* Pranešimų skaičius : 1366 Prisijungė : 2010-07-27 Amžius : 33

Ankstesnis toks savotiškas, naktinių nuotaikų. Kada nors reikės perskaityti dar kartą, galbūt susidarysiu stipresnę nuomonę, tačiau dabar mintys kažkaip susimaišė ir netgi nežinau, ką reiktų pakomentuoti. Galbūt tik tai, jog įdomūs žodžiai, galbūt kiek niūroki, bet... Tebūnie tritaškis ir nepabaigta mintis. Galbūt kada nors. [Skaitant apie plunksnas ir vašką nejučiomis atsiminiau Dedalą ir Ikarą]

Naujausias tokios tamsios nuotaikos, bet, sakyčiau, savaip įdomus. Man šis patiko, vėlgi - nežinau kuo, bet kažkuo patraukė. Įdomus sprendimas naudoti tokius senovinius terminus, kaip "bočiai" ir panašiai. :]

* Pranešimų skaičius : 619 Prisijungė : 2010-08-24 Amžius : 31

Ačiū. ;]

Fazės. Įsimylėjimas

Rausiasi gilyn suplukęs vergas,
Kol šeimininkas moterimi serga,
Nes kai rūsy pražydo ramunėlė,
Sudūrė širdį, sąnarius sugėlė
Ir liko tik nagai po žemėm pasikasti,
Plevėsa kūnas - kaip nuo jo atprasti?
Nei Dievui siela, anei Velniui dūšia,
Toliau - tik pėsčiomis, o kaulai lūžę.
Suplukęs vergas rauda rūsyje nebyliai -
Užuodę ramunėlę užsiveisė kikiliai...

Fazės. Pavydas

Išgrauš pavydintiems duodantiems dėkui
Tam kuris ėmė iškrypęs ugnyje sudegė
Laikas myli veidrodžius atspindžiuos mylisi dėkui
Niekas negirdi nereikia šaukti klykia ir mėtosi
Duženos skylės badaujančios vanagės
Atsikabinkit kruvinos panagės
Tu mano danties skausmas baigėsi

Temos pavadinimas: Re: Galaktikų triukšmo fone Pir. 01 03, 2011 5:11 pm

Pirmasis man patiko, tik pavadinimas kažkaip neatitiko. O antrojo nesupratau.

"Paskutinis pirmasis sniegas" įdomus, toks kitoks. Sniegas, plytos, kapinės, ramybė, rodos viskas taip aišku, bet išnyra bočiai, kunigai, gundančios moterys ir eilėraščiui prideda visiškai kitokių spalvų.

* Pranešimų skaičius : 619 Prisijungė : 2010-08-24 Amžius : 31

Kaip tai neatitiko? Ten gi stačiai apie nelaimingą meilę ;D
Antrajame nėra skyrybos ženklų, nes skaitytojas turi juos pats susidėti. Skirtingose vietose kableliai suteikia skirtingas prasmes. Toks daugialypis tekstas...

AČIŪ

Vadovėlyje neparašyta,
kaip keltis iš ryto,
kad skilvelių virpėjimas
netaptų sparnelių plastėjimu.
Kai ritmingi
paskutiniai dūžiai laikrodžio
ausyje akimirksniu
praūžia
Ir lieki vienas
su subliuškusia pagalve,
Svajoji
apie cukrinę vatą ir saulę,
Ultravioletinius spindulius,
Nusidriekusius
per dykumą ilgesio.
Troškulį numalšina
kancerogenai
ir velkiesi mokytis
iš klaidų
(nors gyventi neleista)
kaip pats vėžys
atbulomis.

* Pranešimų skaičius : 1366 Prisijungė : 2010-07-27 Amžius : 33

Paskutinysis labai. (:

* Pranešimų skaičius : 619 Prisijungė : 2010-08-24 Amžius : 31

Valio :)) dėkui.

Raudona gundanti suknelė
Dėvinti moterį.
Žemėta nugara:
Raudona ir juoda, -
Dizaineriai ploja ir kiša
Banknotus į sielos tuštumas.
Pavydžiu Dievui
Ne galios, o regėjimo.
Virpančiom blakstienom
Kojas numazgosiu žemėtas,
Motina kvepiančias - - -
Susipažinkime.
Vyrų ilgesys juk
Tik aukštakulniais ir
Klostėmis sijonų
Matuojamas.

* Pranešimų skaičius : 1366 Prisijungė : 2010-07-27 Amžius : 33

Patiko. Tiesa pasakoma eilėraščiu. :]

* Pranešimų skaičius : 619 Prisijungė : 2010-08-24 Amžius : 31

Meilės laiškas Salomėjai

Tavo valiuta - sū,
Manoji - be.

Aš dar gyvas,
O tu - ne.

Manau, mes puikiai
Tinkam viens kitam.

Juk sako,
Priešingybės traukia...

* Pranešimų skaičius : 619 Prisijungė : 2010-08-24 Amžius : 31

Draugams hipsteriams

Jūs laužote viską, savo nunešiotais kaliošais
Stereotipus sutrypiate, blogį ir sielas,
Dūmus suktos cigaretės laižydami,
O paskui asfaltą garbindami džiazo fone
Skelbiate revoliuciją:
Karalius mirė, tegyvuoja anarchija,
Monarchiją laidoja skrybelės ir pelenai,
Nes čia visi nusišovę, neišsimiegoję ar alkani.
Drėgni prštai ir praviros lūpos nestebina,
Tik degina gėdos liekanos ir šiurpas šaižus
Bažnyčiose. Alsuoja tankiai vienuolės, braška altoriai...
Vyrai, ką regite pro akinių iliuminatorius?
Jūsų laivai ir lėktuvai, mašinos seniai atvirtę
Moliūgais, pelenės kraujuoja, jų kūdikiai gimsta
Tik siaubo pasakose ir žmonėmis žūva.
Vakaras – tai naujas rytojus, pabunda instinktai ir neskauda,
Kai kuteni Paukščių Taką ieškodamas draugo.

Temos pavadinimas: Re: Galaktikų triukšmo fone Tr. 06 15, 2011 7:33 pm

ahh!!. laabai patiko ^^. šitas labai gražus eilėraštis :))

* Pranešimų skaičius : 619 Prisijungė : 2010-08-24 Amžius : 31

Ačiū. ;]