tikriausiai niekas

"New fail" toks tikrai niūrokas. Vietomis nelabai supratau metaforų arba jos tikrai nelogiškos. Štai kad ir čia: Bevertis lavonas, viens kitas , suiręs / Niekad niekados neįveiks tos šalnos. Kaip lavonas gali apskritai bandyti įveikti šalną? Tą 'niekad' galbūt keisčiau į 'niekas'. Skambėtų šiek tiek logiškiau. (:

Antras toks hmm.. Na, tai tavo stilius - niūru, šalta, tamsu, baugina. Jaučiasi savigrauža, galbūt šioks toks nevalingas pyktis, nelaiminga meilė (?). Trumputis, tamsus, bet šitas gal ir visai nieko.

Aš šiandien tiesiog puikios nuotaikos, tad vertinti tokio stiliaus eilėraščius dabar ganėtinai sunku. Iš esmės, turi puikių minčių, mėgsti palyginimus, žodžių žaismą, tik man šiek tiek gaila, kad toks jaunas žmogus kuria taip tamsiai. :}

aš anarchistas
mėgstu prikolus
aš kenas madistas
bet spardau ikonas

poseriu mane vadina
liepia plaukus išsiplaut
jie mane klaidina
iš kur man šampūno paraut

verkiu kai nemato
marozų didybės
šaltis mane krato
ir kitos durnybės

aš pankas esu
sau taip pasakiau
gulėsiu kartu
valkatom vis dažniau

susiplėšysiu maikes
nes atrodo kiečiau
eisiu į drakes
marozo bijau

geriau nesiprausiu
dar manys - namus turiu
mamos nebelauksiu
dabar įvaizdį kuriu

gerai gyvenau
panku buvau
bet marozas atėjo
dantys išbyrėjo

reikia pas mamą
bet ten negaliu
pirštai man šala
aš pankas esu

eikit velniop poseriai, man nuo jų bloga, tiesiog bloga

Galbūt paskutinis stulpelis buvo pats prasmingiausias visame šitame eilėraštyje.

tu matai prasmę, sveikinu

Nu nežinau, man kažkaip nepatiko. Keliose vietose nesirimavo ir šiaip, keistas. Kažkuris eilėraštis visai patiko. Aa. Iš pirmų dar apie širdį patiko. Anyway, manau turi šiokią tokią gyslelę rašyti eiles, todėl - keep working!

aciu uz komentara

visu pirma zmogau kad but kazkuom turi buti savimi ir daryt viska del saves tada ziuret ka tau sako kiti ir ka tau liepia kiti, o šiaip, tai man patiko beveik visi eilėraščiai. aš pati neesu bandžiusi normaliai kurt eilėraščio. tavo eilėraščiai gilūs, man retkarčiais kažkodėl sunkiai skaitosi, tai, kad jų daug ir jie tikrai geri yra pagirtina. turbūt viskas

"visu pirma zmogau kad but kazkuom turi buti savimi ir daryt viska del saves tada ziuret ka tau sako kiti ir ka tau liepia kiti,"

tame ir buvo eilėraščio esmė, truputį pasityčioti iš tų kurie elgiasi atvirkščiai

Hellis rašo:

Tu
sniegas akyse
miriau
rožės spygliuose
pakilo
kraujo ūkana
liejas
raudona lavina

Tu
peilių duobėje
sakiau
einam ten drauge
pakilo
kraujo ūkana
liejas
raudona lavina

Tas man labai patiko.. Toks su mintim, bet be minties :)

Ačiū:]

ai nieko gero

Aš ir vėl sapnuoju,
daug žmonių aplink mane,
jie visi geruoju
laiko tave rate.

Tu rato vidury,
aš už jo ribų,
pasitikėk manimi,
nematyk kitų.

Aš tau padėsiu,
tu būsi laisvas,
kol manim tikėsi,
nebūsi rato maistas.

Išlaisvinsiu tave, šaukiu
bet aš suklupau.
Tu miršti krauju,
gerai, kad sapnavau.

Privertė nusišypsot.
Again.

tave viskas šypsotis verčia, man rodos :D

Šiandien - taip.
Sakykim, šis eilėraštis optimistiškas.

O! Man patiko :)

Taip iš naujo ir suleisiu mintis
Šaknys, lapai, geluonys spalvoti
Išeiti? Nenoriu, nereik, nuo kada.
Man visai patinka šita smėlio pilis,
Nors ir nemoku skaičiais dainuoti,
Mano sielos ir mirtys šiandien šalia

Bjaurusis ančiukas virs bjauriąja gulbe,
Pražils vos negimus darna.
Jaunyste gyslota, joje ateitis!
... Liks tik puvėsiai, tiesa ją suris.

Skubėk skubėk, pasitik, apkabink
Tą patį ką vakar. Toliau nematyk.
Ar dienos, ar metai, ar keisis naktis?
Niekada.
Tavo kraujas dėmėtas, išliks.

Aš nežinau kas slepiasi po tavo kauke, nežinau kokių tikslų turi, tačiau jau niekam nebeįdomu. Menas neturi lyties, neturi vardo, o tavo eilėraščiai vis dar prasmingi. Bent tiems, kurie visur tą prasmę įžvelgia :)

neturiu jokių tikslų, aš tiesiog kartais įkeliu kažką ką ir reikia kartais kelti į mažą neaktyvę erdvelę, kurioj kartais prisimenu savo buvusias mintis

Trys, du, vienas.
Tu vienas.
Liekanų aukos susėdę,
Kalba kaip laimę turėti.
Keturi, penki, šeši
O mūsų daug.
Gaila, kad seni.
Gaila, užmiršti.
Septyni, aštuoni , devyni.
Baikit, vyrai.
Būrys kaip būrys,
Tik aš dar bailys.
Dešimt, vienuolika, vienas
Kur dingot?
Sakot, padės tiktai Dievas?
Aš vienas, didus.
Jūsų daug buvo, bet nebebus.
Nulis.
Tas progresuojantis šiknius.
Jo žodžiai. Jie lipnūs.
Bet nulis tik nulis.
Mirtis. Ir papuvus.

Vau. Kažkaip tiesiog nusprendžiau užbėgti į šį apmirusį forumą ir... atradau šitai. Perbėgau akimis viską ką čia įkėlei, tačiau šitas paskutinis man labiausiai išsiskyrė. Geeeras. Daugiau nieko negaliu pasakyt, palikai be žodžių. [You must be registered and logged in to see this image.]

Man patiko. Savita kūryba, o tai gerai.(:

ačiū. o dabar kažkas va taip čia vietoj nes užsimaniau


Kiek žodžių sudėjau,
o kiek ištarei tu?
Vynu liūdėjau ,
tik man, vis man
painu.

Tarpdury nepakelsi,
nepakelsi sparnų.
Ar gali, ar leisi?
Įžengt pagaliau man
vidun.

Lavonas šiltesnis,
tik juokas gal tikras.
Mano balsas sodresnis,
ir rožės baltesnės.
Dingsta vynas įpiltas.
Gal tu jau nebekvėpuok.

Prasidėjo gražiai, ėjo gražiai, o su paskutinėmis eilutėmis užlūžo. :) Sakyčiau keisk paskutinę eilutę į kažką kitą. Derink.