Rašyti ar ne?

Pagalvojau, kad pasinaudosiu istorijos vadovėliais, dar apie Romą turiu galybę knygų... Na, žiūrėsim, kaip man čia gausis :D

Aš tai stengiuosi nerašyti apie tai, ko neišmanau. Istorijos vadovėliai visko neparodys, reiktų perskaityti daugybę medžiagos, pačiai jos ieškoti, rinkti, nagrinėti, įsigilinti į tuometines madas, gyvenimo būdo bruožus ir t.t. Net jei ir pavyks aprašyti kažkokias detales tiksliai, pasitelkiant dabartį, tai kažkur vistiek gali padaryti klaidų. Žinoma, bandyti visuomet gali. :)

Lape, mano nuomone žmogiška daryti klaidas. Geriau daryti jas dabar ir po to taisytis, nei iš vis nieko nebandyti ir po to gailėtis. Nes tik mokydamasis iš savo klaidų tvirtai galėsi įsitvirtinti : )

Visiškai sutinku su tavo nuomone. Tik sakau, jog pirma reiktų išsinagrinėti tai, apie ką bus rašoma. Esu skaičiusi tikrai daug knygų, kūrinių ir paauglių parašytų apysakų. Jau spėjau susipažinti su dažnai daromomis klaidomis ir panašiai, tad tiesiog noriu perspėti. Pavyzdžiui, kad nerašytų, jog "Mergina pasiėmė tušinuką ir pradėjo rašyti ant seno pergamento" veiksmo scenoje, kuri vyko kokiame XVIII a.

Skaiste - dabar visai mane supainiojai.. :D Na, dar pažiūrėsiu, rašysiu, ar ne. Reiks išklausyt direktoriaus ir lietuvių mokytojos nuomones.. :)
O dėl tos merginos su tušinuku ir pergamentu.. :D Tikrai šitaip nerašyčiau. Tikriausiai esminė mano klaida būtų pastovus rašymas su plunksna bet kokioje epochoje :DD

Tokio tipo kūrinys tikrai reikalauja didelio pasiruošimo. Aš rašydama antro pasaulinio karo tematika, net ir perėjus visas istorijos pamokas ir perskaičius daug to meto žmonių memuarų ir biografijų, vis tiek atrasdavau daug klaidų tai šen, tai ten. O čia netgi kelios epochos... Tačiau prieš tave plyti bibliotekos ir visagalis internetas, tad jei myli šią idėją, tikrai žinai tikslą ir tai, ką nori tuo pasakyti, joks vadinamasis 'research' nebus baisus. :)