Facebook'inės istorijos

Gal gali patalpinti bent kelias nuorodas? Nes apie tokį dalyką girdžiu pirmą kartą. :)

Tarp nuotraukų albumų žiūrėk,rasi :)
https://www.facebook.com/pages/%C5%BDod%C5%BEiai-ir-foto-/204299746253065
https://www.facebook.com/pages/Mergai%C4%8Di%C5%B3-Plepaliukai/248905795161031

Istorijos ir tiek, minčių išraiškos, kuriose logikos reikia ieškoti su padidinamuoju stiklu. Tačiau geriau taip negu visai nebandyt, nors... galima ginčytis - galbūt geriau visai ne, jeigu taip. Liūdina tik tiek, kad tokios istorijos susilaukia daugiau skaitytojų nei knygos, kurios tikrai vertos praleisto laiko jas skaitant.

O varge... Tik tiek tegaliu pasakyti. O varge...

Kad tas peisbukas (mes taip jį vadinam, o vienos klasiokės tėtis jį vadina fakebuku .DD) išvis nesąmonė gryna. Klasiokės per pamokas jame sėdi, o aš net nežinau ką ten veikt. O dar talpint istorijas.... Jei jau tie žmogai TIKRAI būtų tokie pasinešę ant rašymo, neitų į kažkokį fakebuką, kuriame vien tik lopai sėdi.. Taip ir atsirand visokios ligos (nuo fakebuko ir ilgo tupėjimo prie jo). NU žauru. Baisūs dalykai baisioj žmonijoj... (kelintą kartą aš tą frazę kartoju? o.O)

Na aš pačiame facebook nematau nieko blogo, nes pati asmeniškai dingus jam prarasčiau daug kontaktų, ypač pažįstamų užsieniečių.
O istorijos tai jooo. Esu tolerantiška, bet čia tikrų tikriausias bullshit. Na vienintelis dalykas ko linkėčiau ten besirenkančioms atrasti gerus kūrybos puslapius (kad ir MeRą :D). Dar viskas būtų nieko tokio baisaus, bet kad jos ir įsivaizduoja save geriausiomis pasaulyje rašytojomis... Vargelis... :D

Nu gal privalumas tas, kad tu vyresnė, o pvz. mano klasiokės (žymei jaunesnės) biški jau nupuša nuo to fb. Ir dar vienas dalykas, kad biški lievai žinutės tam fb rašos...

Na čia priklauso kaip į jį žiūrėsi, kad pasaulis kraustosi dėl jo iš proto tai sutinku, bet nėra viskas vien tik blogis :D Vat juk jį net kaip užrašų knygelę virtualią aš naudoju :D O žinutės ir kiti reikalai tiktai skonio reikalas ;)

Skonio... Kai kas nors taip parašo, tai kžkodėl prieš akis iškyla vaizdas, kaip žmogus žinutę arba kokį laišką valgo ir mėgaujas... .DDD

Tos istorijos tokios banalios. Kartą tokio vieno puslapio fb'e pasisavino mano draugės istoriją, nors ji neleido kelti. O jei norit tą istoriją paskaityti, tai čia per kitą tinklapį.
http://www.point.lt/blog/192535/tamsa-1

O jeeeetau... Paskaitai tokias istorijas ir taip suima juokas... Tada aš, rašydama čia, jaučiuosi, lyg būčiau antra J.K. Rowling (aišku, fakbuke.. :DDD O MeRoj arba realybėj, tai ne :DDDD)
Kažkada bandžiau skaityti, bet neišlaikė nervai nuo gramatinių, stiliaus ir kitokių klaidų gausybės. Taip norėtųsi vieną kartą išrėžti tiesą kuriai nors apsvaigusiai "rašytojai", bet bijau, kad po to užės negyvai...
Nors šiaip, prieš visą tai nieko blogo neturiu.. Tiesiog man kyla didžiulė nuostaba, kaip tie žmonės gali taip žemintis???

Man baisios ne pačios istorijos, o jų komentarai. Negalima tokių istorijų girt, kas čia dabar! Aš nesuprantu tų skaitytojų - ar jos tikrai tokios, švelniai tariant, keistokos, kad neįžvelgia trūkumų, ar jos čia kažkaip bando pataikaut to facebook puslapio administratorėms? Vietoj to, kad pasakytų, kas negerai, duotų patarimų, paskatintų, kad autorė visai nenusimintų, skaitytojos viena po kitos "įdomu", "patinka", "tęsinio", "gražu", "tu talentinga".
Žodžiu, šitą visą reikalą galima apibūdinti taip: "nesibaigianti, nesusekama įvykių seka ir be galo yspudingos lietuvių gramatikos žinios o skiriba, pribloškenti".

Man tai nusispjaut. Žmonės daro ką nori, tačiau kartu bjauriuosi tomis romantikos iškreiptomis istorijomis, kai dvylikamečių hormonai užvaldo protus ir likusias kūno dalis. Kartą pati pabandžiau sukurti facebook'inę istoriją, kuri būtų kitokesnė nei jų. Na, tai buvo siaubo/mistikos parodija, bet bent jau be One Direction ar kitokio brūdo nesąmonių. Gal praeis ši mada rašyti facebook'e. :/

Primityvus mąstymas.

Tačiau primityvus mąstymas ir rašančiųjų, ir skaitančiųjų, ir apkalbančiųjų.

(gaila, bet priklausau apkalbančiosioms)

Va va, o aš, kažkada (užėjus proto užtemimui... ) perskaičiau vieną istoriją (beveik visą). Paėmė nerealus juokas dėl gramatinių klaidų, bet ką jau padarysi, jei žmogus toks.. Ir tada ėmiausi komentarų. Vienas iš jų: "eina sau, tu tikraj turi talenta. isivaizduoju lyg skaityciau tikra knyga" (netaisyta, nors netvirtinu, jog parašyta buvo lygiai taip), o kitas irgi: "tu rasai geriau nei visi rasytojai". Tada man buvo trauma, nes, mano nuomone, prieš tą kūrinį maniškiai atrodė gana normaliai... Bet ką gi, jie žmonės be dalelės smegenų, ne mano problemos :))) Aišku, nesakau to apie visus, gal kiti kūriniai ir neblogi. Tiesa, tokių dar neužtikau.....

Na, paaugliškos istorijos rado savo skaitytojų ratą. Iš to, manau, išaugama - toliau ims į rankas meilės romanus, o juos paskaičius... na, dažniausiai skirtumas ne toks jau ir didelis, spausdintos knygos parašytos kiek brandesniu tonu.

Manau, neteisinga užsipulti komentatores, jos tik išreiškia džiaugsmą galėdamos savo naujas paaugliukiškas patirtis susieti su lengvai prieinamu paskrebentu tekstu. Suprantama, nes tokio amžiaus mergaitės didžiąją laiko dalį praleidžia mokykloje, kur duodami skaityti tekstai paprasčiausiai nebesudomina šiuolaikinio vaiko. Paauglio, persiprašau. Be to, jaučiamas nuolatinis poreikis pritapti, būti pastebėtam, nelikti išstumtam iš bendraamžių rato. Vieni pasiduoda spaudimui ir ieško alternatyvų inteligentiškesnėse knygose, o kiti bado išgyventi čia ir dabar. Tiek, kad šiuolaikinėje kultūroje priimtas hedonizmas. "Aš prasiblaškiau, problemos nėra, kol apie ją negalvoju".

Ehhh... Jaučiuosi blogai, bet aš jus visus (visas??) išdaviau. Pradėjau vienam puslapiui rašyti istoriją su BTR. Gal kažkiek man ir gėda į facebook'ą kelti savo istorijas, bet norėjosi vieną kartą parodyti, koks yra normalios istorijos minimumas... :// Nepyyyykit labai ;DDD Bet kitaip negalėjau.
Na, o jei kas norės, galėsiu tą istoriją įkelt ir čia ;) Tada nebus tiek blogai man ant širdies. ;DDD Maybe.

BTR?

Big Time Rush. Tokia grupė, dėl kurios aš išėjau iš proto.

Na, niekada nemaniau, jog tai yra rimta kūryba, bet jei tau patinka - rašyk.

Aš nelaikau to kūryba išsvis (na, beveik), bet tiesiog norėjosi parašinėti kažką atsipalaidavimui, tai pirma mintis buvo rašyti apie tą grupę. Taip ir išėjo.