Antrosios pusės

Bus dar ypatingesnis. : >

Mintyse rašo:

blue. rašo:

Mintyse rašo:

Mintyse rašo:

Turiu vaikiną, ir tai yra patys nuostabiausi santykiai, kokie tik gali būti, ar bent jau kokie yra buvę mano gyvenime. Išaugau iš tų nerimtų, trumpų santykių. Esame kartu jau 9 mėnesius, ir viskas tuom tikrai nesibaigs. :>

Įsivaizduojat?
Po 24 dienų mums jau bus visi metai! : o Koks tas laikas begėdis.

Na, ir kaip Jums sekasi? :)

Kadangi man tai pirmi tokie rimti santykiai, tai būna labai labai minimalių nesusipratimų, bet dar niekada nebuvau tokia laiminga ir iki viso šito netikėjau, kad toks dalykas kaip sielų artumas egzistuoja.

Sveikinu. Iš kažkurios pusės žaviuosi tokiais jaunais, bet rimtokai įsipareigojusiai žmogeliukais. :))

Kalbant apie save tai dabar išgyvenu tokius neapibrėžtus santykius su vienu italu iš universiteto. Tiesą pasakius iki šiol nemoku įsipareigoti. Mano galvoje dar didžiuliai vėjai, žinau, kad jam manęs reikia, o man jo nežinau, todėl kartais man pačiai atrodo, kad jį tiesiog išnaudoju. Dabar gyvensim viename barake tai bus matyti kaip bus toliau.

Na bandžiau, bet vėliau nusprendžiau, kad geriau jau yra kaip yra nei būti vienai. Nelabai man tie jausmai rūpi, vėjai mano galvoje o ne jausmai. Dabar bent jau turiu su kuo praleisti laiką. :D Be to žinau, jog tai nesitęs ilgiau nei iki birželio pabaigos, kol abu būsim Lietuvoje plius smagu gauti gėlių, matyti kaip kiti į mus atkreipia gatvėje dėmesį ir pan. :)) Iš viso man patinka kai vaikinai eina dėl manęs iš proto, o aš dėl jų ne :DD

Neturiu. Ne dėl to, kad nenoriu, bet dėl to, kad nėra TO žmogaus. Aplink mane tiesiog nėra tokio, kurį sugebėčiau įsimylėt. (: O atstumas man nepatinka, tad ir neieškau kažkur platesniuose vandenyse. Kartais aišku pagalvoju (tikriausiai visos mes pagalvojam) vakarais, kad norėčiau turėt tokį žmogų, bet ryte prabudus suprantu, jei nėra - reiškia nereikia (: