Antrosios pusės

Apie dabartį manau viskas priklauso nuo tavo ir nuo tos tavo simpatijos proto subrendimo, nes tipiški 12mečiai dažniasiai vis dar baidosi merginų :DD Na o jei jis kitoks, jei tau su juo gerai tada kam rūpi kitų nuomonė?...

Tai ne ne ne, su niekuo aš nedraugauju ;DD Tiesiog sakau, kad traukia, kiek šitas žodis užpildo tikrąją prasmę...

Viskas su tuo gerai ;)) Galbūt ateityje jauną vyrą turėsi :DD

Turiu vaikiną, ir tai yra patys nuostabiausi santykiai, kokie tik gali būti, ar bent jau kokie yra buvę mano gyvenime. Išaugau iš tų nerimtų, trumpų santykių. Esame kartu jau 9 mėnesius, ir viskas tuom tikrai nesibaigs. :>

Neturiu. Ir neieškau taip... labai intensyviai. Žmogus, kurį pamilčiau turėtų pats ateit. Nors nujaučiu, kad jis JAU atėjo. Tik viena problema - atstumas. Žinau, sakysit, kad atstumas nieko nereiškia. Bet man - paauglei, tai laaabai didelis minusiukas. Kai galim susitikt du kartus per metus. Tai jau nebe santykiai.. Čia kažkas kito ir aš su tuo nesiruošiu taikytis (: Geriau pabūsiu viena, susirašysiu su juo, nenutrauksiu bendravimo, bet ir neužsiimsiu kažkuo daugiau, kas tik draskytų širdutę (:

Teisingai. Nes aš žudaus ir sienom laipioju. Bet kitaip nėjo.

Aš bandau parodyt, kad turiu valios tam neprasidėti. Kažin, kaip išeis. (:

O aš pakentėsiu ^^.
Apsieisiu ir be antrosios pusės.
Man jau geriau neturėti jokio vaikino, negu turėti bet kokį. :D

Na, mane mama pagimde visa, o ne puse. :D
Jei rimtai, tai neturiu vaikino. Juk man tik 14. Esu turejus viena. Jis mane atseit labai mylejo, ten taip ir anaip. Man jis patiko. Bet, pradraugavom puse metu, ir supratau, kad as su juo daugiau pykstuosi, nei kad normaliai bendrauju. O barnius uzveldavo jis. Taigi, taip draugiskai gan issiskyrem, ir, manau, kad man tokiu metu vaikinu tikrai nereikia. Man svarbiau mokytis, veikt kazka prasmingo, nei kad susitikinet su vaikinu, kur meile, zinoma, net nekvepia. Nemanau kad tokiu metu galima rimtai myleti. Mes dar tik vaikai. O tokie ''draugavimai'' nieko gero neduoda, bent jau as taip manau.

Kažkaip dabar pamaniau... kad amžius čia nelabai svarbus. Aišku, trylikos metų panelė mažai tesuvokia, kas iš tikrųjų yra toji draugystė bei meilė. Tokio amžiaus būdama aš dar Billą iš Tokio Hotel mylėjau.:D Bet va dar prieš porą savaičių buvau tikra, kad ir penkiolikos joks panašus jausmas negali ateiti, o visgi... stovykloj nutiko taip, kaip nutiko. Bijau tai pavadinti meile, bet jausmas labai stiprus. Jis ne lietuvis, jis išvažiavo, jo nebepamatysiu- viskas užsisklendė taip gražiai ir tvarkingai, galbūt tik kiek nesmagiai. Iš esmės džiaugiuos. Nes nežinočiau, ką daryt.(:

Na, well, pasakysiu dalyką, dėl kurio neturiu vaikino ir artimiausiu laiku, bent kol kas, tikrai jo neturėsiu - bijau įsipareigojimų.
Be įsipareigojimų - man labiausiai tinkantis statusas. :D Na, bet ką gali žinoti. Turiu dabar draugą, of'course Lietuvoj, su kuriuo mus sieja labai graži draugystė ir kurioje tikrai visiškai nieko netrūksta. Galbūt jis tas žmogus, kuriam atsakyčiau taip, nenorėdama supjaustyti ko nors gabalais ar subadyti šakute ;D
Na, o iš praeities yra vaikinas, kuris man buvo kaip brolis ir su laiku aš ėmiau jausti šį tą daugiau, bet keliai išsiskyrė, labai susipykom, dabar jis gyvena sau, aš sau ir nieko apie jį nebegirdžiu. Tikiuosi jis taip pat. :} Jis pats nerealiausias vaikinas. Jis tobulas. Jis mane vienintelis pilnai suprasdavo ir skaitydavo iš akių. Daug apie jį mąstau, galbūt dėl to ir neprisileidžiu prie savęs arčiau kitų. Well, laikas parodys kaip ten bus su tuo statusu ;D

neturiu dabar, bet noriu žmogaus su kuriuo būtų gerai, kitaip gerai negu su draugais.

Neturiu (ha ha ha... Kaip ir visi ;DD), bet kažkaip vis ateina tokia mintis, kad norėtųsi poros... Aišku, pagrindinėj mokykloj abejoju, ar bebus įmanoma, nes esu šiekt tiek prisidirbus su b klase (nepagalvokit nieko blogo, tik laišką vienam vaikinui parašiau... Paskui atgavau suplėšytą :DDDD), o kitose klasėse jokio normalaus žmogaus nėra... Aišku, gal aš dar kažkiek ir per jauna toms meilėms - seilėms :DDD
Žodžiu, lauksim gimnazijos ir pamatysim... 7 ir 8 klasės beliko :D

Mintyse rašo:

Turiu vaikiną, ir tai yra patys nuostabiausi santykiai, kokie tik gali būti, ar bent jau kokie yra buvę mano gyvenime. Išaugau iš tų nerimtų, trumpų santykių. Esame kartu jau 9 mėnesius, ir viskas tuom tikrai nesibaigs. :>

Įsivaizduojat?
Po 24 dienų mums jau bus visi metai! : o Koks tas laikas begėdis.

blue. rašo:

Prisidėsiu ir aš prie vienišių. :D
Viskas priklauso nuo psichologinio subrendimo. Asmeniškai aš, būdama 14 - os, jaučiuosi be galo stipriai subrendusi. Galbūt todėl, nes bręsti pradėjau be galo anksti.. Vaikino neieškau, ankščiau daug svajojau, be galo norėjau, bet vieną dieną suėmiau save į rankas ir pasakiau: ''Viskas bus su laiku, ir kai mažiausiai to tikėsiesi..''. Dabar jo nebereikia, jaučiuosi be galo stipriai ir net nematau pagrindo meilei.
Amžiaus skirtumas man visiškai nesvarbus. Visiškai. :)) Jeigu tai tikra, gyva, žodžiais neapsakoma ir jautiesi lyg rojuje - griebk tai iš skiestomis rankomis ir išsaugok. (;

Dauguma tokio amžiaus jaučiasi stipriai subrendę, todėl nereikėtų daryti skubotų išvadų. Žinoma, ir aš teisti negaliu, nes Tavęs nepažįstu...
Džiaugiuosi, kad neieškai, nes vaikinas - ne grybas, čia galioja principas "kas neieško - tas randa".
Ir dar norėjau pridurti, kad santykiai tokiame amžiuje yra visiškai ne tokie, kokie būna tarp dviejų suaugusių ir dvasiškai brandžių žmonių. Paauglystėje norisi eksperimentuoti, viską išbandyti (žinau, nes vis dar neišaugau iš to periodo) ir tai yra puiku. Tačiau (toks neetiškas ir nelabai gražus, bet romantiškas palyginimas) meilė gyvenime būna kaip alkoholis. Paauglystėje - saldžios vynuogių sultys, jaunystėje - vynas, o visiškai suaugus (aštuoniolika metų - tik paauglystės pabaiga) - brendis.

blue. rašo:

Mintyse rašo:

Mintyse rašo:

Turiu vaikiną, ir tai yra patys nuostabiausi santykiai, kokie tik gali būti, ar bent jau kokie yra buvę mano gyvenime. Išaugau iš tų nerimtų, trumpų santykių. Esame kartu jau 9 mėnesius, ir viskas tuom tikrai nesibaigs. :>

Įsivaizduojat?
Po 24 dienų mums jau bus visi metai! : o Koks tas laikas begėdis.

Na, ir kaip Jums sekasi? :)

Kadangi man tai pirmi tokie rimti santykiai, tai būna labai labai minimalių nesusipratimų, bet dar niekada nebuvau tokia laiminga ir iki viso šito netikėjau, kad toks dalykas kaip sielų artumas egzistuoja.

Muhaha, kiekvieno mėnesio 23 dieną tai ypatingai paminim. : >