09.05.2011

Ak, mano mieli Menschen, leiskite jums pasiguosti. Aš nevykėlė.((: Galėčiau sudarinėti ištisą sąrašą kodėl, bet tingiu. Visiškai nemoku džiaugtis gerais dalykais. Taip, jie jau praėjo, bet visvien turėčiau džiaugtis, kad turėjau tokią garbę juos patirti. Noriu grįžti į Bavariją, į Müncheną, į Allianz areną, į griūvantį Dariaus ir Girėno stadioną, į tą vakarą, kai visa savo širdimi nekenčiau ispanų... Suprantat, kuo dažniau ten važiuoju tuo didesnę dalį savęs palieku. Vieną dieną tikrai tuščia grįšiu.
Pastarosiomis dienomis aš kupina kažkokio keisto jausmo. Jis beveik liejasi per kraštus, bet negaliu jo apibūdinti žodžiais. Negaliu jo išlieti. Aš tiesiog siuntu. Ant savęs. Už tai, ko nepadariau, už tai, ką padariau, už tai, ką jaučiu ir ko nejaučiu.
Hm, atsiprašau, kad rašau taip kažkaip nerišliai, bet dabar aš pati nesusirišusi. Čia vis tas pavasaris. Ei, Geguže, matau, kad nebesusišnekam, tai kas nutiko, a?

P.S.: 8:1. This is why I love Bundesliga and Vilniaus Žalgiris.:DD