nežinau, ar aš rašau

na, turiu ir aš šiokį tokį savo eilių archyvėlį, manau, visai smagu būtų pasidalinti juo su jumis. Eilėraštukai mano trumpi, vat. (:

viliojantis ruduo

namai, stogais rudais
skrenda dūmai iš kaminų
medžių galybės stūgso po langais,
šviečia rudeninėm spalvom
tik norisi
greičiau baigti mėtų arbatą su medumi
išlįsti iš vilnonio guolio
ir nužengti auksiniu kilimu
iki pat sidabrinės šakutės

galimybės

tipena baltu žiedlapiu
link rausvesnio paviršiaus -
lieptelio galo
kur pasaulio galimybės
leis bėgti ryškesnio gyvenimo
----
ten:
kaktusai bados spygliais
būtybės būti laisvu neleidžia

Arfa

Aš galiu būti melodija –
Tavo orkestrui
Skleisti arfos garsus
Kurių saulėtoji vasara negirdėjus,
Tamsusis ruduo neregėjęs,
Žvalioji žiema nepastebėjus,
Tik šis pavasaris
Tik jis girdejo ir girdi
Mylimą arfą –
Skleidžiančią medžių šakelių ošimą -
Vaikščiojimą savo nematoma žeme.

žmogus, kuris turi sparnus

tyliai neklaidžiojo kregždės
širdy manoj.
dovanojo gaidą,
kurios jau vakar klausiau.
eilinį kartą
išskleidusi sparnus ji išplasnojo,
kur šilta, kur nėr vanagų.
slapčiausiose mintyse abejonės nepaliko.
ar aš nors kartą gyvenime nuspręsiu teisingai,
galiu, tiesiog, skristi į niekur?..

Žali žiedai

Nemiga kankina galvojau
Lauki kažko
Bet ne.
Išmokai atsimerkęs miegoti
Atspėjau
Norėčiau ir aš taip
Bet neleidžia instinktas -
Paslėpti žalius žiedus po oda.

Man patiko eilėraštis "Žali žiedai".((:
Ir šiaip, gražiai rašai!

Kai kurie tokie neišbaigti atrodo, tačiau mintys gražios ir dėlioji žodžius tikrai puikiai. :}

lašeliai linguoja į taktą

muzika skamba
o lietaus lašeliai linguoja į taktą
rūstus dangus negąsdina
tik
skatina užsisvajoti
apie natas bėgančias upeliais
ir jų intakais ir jų intakų intakais
_ _ _
kiekvienas po savo stogu klauso
nenori pasitraukti iš šios sferos
atmosferos

Jo iliuzija

Bėgsiu į jūrą
Galo nematysiu
Vis arčiau pasaulio krašto
Jaučiu jis arti
Ranka pasiekiamas.
Linijos blyškios dangaus
Dievas nužengs
Pėdom šviesiom
Apsiaustu žydru.
Jo iliuzija ateina
Žemė ir dangus susijungė

Pirmasis labiau patiko nei antrasis, tačiau žavūs abu. Baltos eilės, bet gražios. :)

ačiū labai. :)

nokirfa - atbulai

vienkartinių puodukų nėra
kitokie šaukštukai
tokie - daiktai ten:
augantys kaktusai
keliantys spyglius
saulės
.......
žmonės bėga kitaip
iš dešinės į kairę

oo, man patiko.
su kažkokia gilia mintimi ir priminė kažkodėl, jog geriau vienas tikras draugas nei keli plastmasiniai. Nežinau, kodėl.

patiko, labai patiko!

tikrai puikūs eilėraščiai! Tokie kitokie, originalūs, kaip ir ramonai, man labai patiko :)

Meda> mano mintis, buvo visai kitokia, bet man smagu, kad radai kažką savo. :)
Ramona> labai labai ačiū! :)
Plunksna> ačiū labai! ne kasdien išgirsi tokius komplimentus. :)

oo, tk dabar perskaičiau, kad pavadinime yra atvirkščias žodis AFRIKON. :D

pasitaiko ;D ir jeigu nepastebėjai ialubta, paskutinis žodis, reiškia atbulai. ;D

įdomi idėja paskutinio eilėraščio(; norėčiau paklaust - kaip kilo mintis su tuo atbulumu?((:

Afrika, man tokia šalis, tikra to žodžio prasme, naujas pasaulis. Galima sakyti atbulas. Tai norėjau parašyti taip, kad tikrai tai būtų ne tik orginalu, bet ir truputį subtiliau, negu įprasta :)

gimęs visai netikėtai, prieš porą sekundžių, nelabai ypatingas, bet žaismingas, bent man. ;)


Traška barška
Užtrauktukas - Tukas
Pūkši traukinukas
Nors tylom
Tyčiom, dar garsiau
Brakkšššt rrrr br

Riaumote riaumoja
Pyksta kaimynai,
Kad repas toks nevykęs
Į taktą trys su puse akordo
Velnių pasiųsti
Šiandien jų diena

***
nėra pusiausvyros -
gyvent geriau
tik taip ir ne.

nelieka antspaudų
klavišuose.
širdy dėmės,
apvalios nupieštos

drąsiai sakau -
noriu,
pavėjui žodžiai skrenda,
niekam nerūpiu
šiukšlė

durims besivarstant,

skriejant Visatos kraštan...


šiandien griaudžiant,

Žemė dundėjo.

naują pradžią atnešė

sutemoj, niekas nematė.


pirštų galiukais,

lietui lyjant

žali žiedai išsiskleidė.

ilgom vėduoklėm

debesis vėtros išskirsčiau.

pirštą iškėlus, uždengiau mėnulį.

nes, nes yra kažkas,

kas dovanoja galias:


paprastas, kaip vėjas

paprastas, kaip dangus

paprastas, kaip ąžuolas

paprastas, kaip lietus