Kartais įsėdam į negatyvumo "balą", o tada išsikapstyt delsiam (nes juk sunku), vis gilyn ir gilyn smengam.
"Vai tai vija, pinavija"...
Ieškant patarimo sutinkam populiarųjį "reikia keisti požiūrį ir laikytis griežtos pozityvių minčių dietos". Jei neišeina natūraliai (depresija), reikia jų tiesiog pagaminti - galvoti, už ką būti dėkingiems ir kas gražaus mus supa, įnirtingai vyti visus "nieko gražaus" tolyn. Fake it 'till you make it, savigaila neverta mūsų energijos.
O kai liūdnos mintys puola, tai dažnai ir kompanijos ima stigti. O žmonės visi turi atitinkamą kiekį empatijos, ir jaučia, prie kurių neiti ir neužsikrėsti negatyvumu.
“Though I might travel afar, I will meet only what I carry with me,
for every man is a mirror.
We see only ourselves reflected in those around us.
Their attitudes and actions are only a reflection of our own.
The whole world and its condition has its counterparts within us all.
Turn the gaze inward. Correct yourself and your world will change.”
- Kirsten Zambucka
Kadangi žmonės - tai mūsų pačių veidrodžiai, visus traukia prie pozityvių žmonių. Jei tu pats geras - tai ir kituose gerumą matai. Jei matai gerumą, tai ir elgiesi atitinkamai (Drakonų Kovos, Pokemonai, etc.). O kai su žmonėmis pozityviai elgiesi - jie pasąmonėje suvokia, jog esame vieni kitų atspindžiai, - žmonės sako, kad iškeli jų geriausias savybes.
Tai štai, nakties išvados suvedžiojus ir sudėjus visus taškus. Mokytis iš gyvenimo geriausia iš savo klaidų, bet pagalvojus, kiek dar toliau galima nueiti pasimokius iš kitų ir praleidus keletą "balų"...
rodiklis 
