24.03.2012

"Pavasarį kurkia ir plėšosi varlės, pavasarį trūksta vitaminų ir retkarčiais norisi nusišaut, pavasarį stovi su portfeliu prie lango, autobusai važiuoja tolyn pro mokyklą, mirkčioja žaliom ir raudonom švieselėm, ir tau kažko pasiutusiai maudžia širdį."

S. Šaltenis "Riešutų duona"

O jums - laba diena.
Negerai jaučiuosi, sakau tiesiai šviesiai. Ketinu užsipilti sūrio skonio bomžpaksriubės, kuri stovi prieš akis dar nuo NMA žiemos sesijos.
Ausyse karaliauja šviesios melancholijos ir ilgesio kupini ramūs Placebo gabalai.
Liūdesys man kaip stovintis vanduo. Ilgai šviežias nebus, reikia pakeisti. O Placebo - kaip chlorkės.
Atšilo oras - pakilo noras... plaukus nuo galvos rautis ir nusišauti truputį.
Jaučiuosi padėty be išeities, tiksliau, ta išeitis pernelyg drastiška ir beširdiška. Tačiau dabar apie savo padėtį visai negalvoju. Aš gi jau tokia, labai vengiu apsisprendimo akimirkų, ypač... ypač jeigu pasirinkimas yra toks - arba kankinuosi truputį pati, arba įskaudinu kitą žmogų... irgi truputį. Tačiau sakau, dabar tai man nerūpi. Dabar aš nepriimu sprendimo, kankinuosi ir galvoju tik apie viena.
Nekenčiu ir kartu dievinu šitą pavasario būseną. Kai viskas keičiasi, kai tu žaviesi, kai viskas... tau neparanku.