Patarimai

Kokių naudingų patarimų turite rašantiems?

Keletas mano išminties perliukų, kurie man padeda:

1. Sugalvoję kokią idėją, greitai ją užsirašykit ant popieriaus lapo. Nesvarbu, kas tai būtų - sakinys gražus, veikėjo portretas, įdomus žodis ir t.t.
2. Parašę kažkokį tai dalykėlį, klaidų iš karto netaisykit. Rašykit toliau. Palikit tą rašliavą susitupėt kokiai savaitei ir tuomet pradėkit taisyt klaidas.
3. Negalvokit, kad rašot žmonėms. Visų pirma galvokit, jog rašot sau. Tuomet nekils jokios panašios mintys į: „eww, neįdomu, gi niekas neskaitys“.
4. Nebijokit kritikos - ji yra literatūros auksas. O dažnai kiti žmonės pastebi daugiau dalykų negu mes patys. Bet tai nereiškia, kad aklai kritika pasitikėtumėt. Skoniai skiriasi, todėl rinkitės variantą tokį, koks patrauklesnis jums patiems.

Kol kas tiek.

Aš apmąsčiau savo rašliavą ir panorau perrašyti antrą ir trečią dalį. bet nežinau ar to tikrai reikia. tada aš perrašyčiau tas kelias dalis, pamąstyčiau ką ir kaip pakeisti ir atrakinus temą įdėčiau jas. kaip manot, ar to reikia? ar palikt viską kaip yra?

tind> dėkui, pasinaudosiu :)

Turiu dar vieną...

* Neskaityti jokių knygų tuo metu, kai nori rašyti. Žmogus greitai perima kito žmogaus savybes, šiuo atveju, rašymo stilių, tad jūsų kūrinys gali trumpam pavirsti visiškai kitokiu. Apskritai, geriausia knygas skaityti prieš ir po kūrinio rašymo. Tai yra, kai jis jau baigtas.

Hm... mane kaip tik skaitoma knyga įkvepia rašyti. Ir jeigu nederėtų skaityt tuo tarpu kai rašai romaną... tai po šimts pusę metų neskaityt jokios knygos ;O?

Būtent, kad įkvepia, tavo galva prisipildo tos rašytojos stiliumi, naudojamais žodžiais, idėjomis. Ta prasme iš dalies gerai, tu įgyji įkvėpimo, bet jis ir būna prisisunkęs tos knygos. Aišku visada būna išimčių, gal būt Tu esi viena iš jų. :)

Aš kai pradedu rašyt kažką, kai skaitau vieną ar kitą knygą, pastebiu, kad mano stilius tampa staiga nebe maniškiu, o to rašytojo, kurį skaitau. Nežinau, visuomet yra išimčių, kaip sakė Linačka, tačiau dauguma, pastebėjau, labai daug idėjų gauna iš perskaitytų knygų. Kai kur netgi labai akivaizdžiai matosi, ypač jei tai jaunas žmogus. :]

Čia gal šiek tiek ne į temą, o ką daryt kai sugalvoji idėją kūriniui ir staiga pamatai, kad ta mintis ne nauja, jau net ne viena ekranizacija pastatyta? Buvau sugalvojus, ką rašysiu vasarą, ta mintis mane tiesiog hipnotizavo, boom mokytoja pasakė, kad yra filmas sukurtas pagal tą idėją. Siaubas, nuleidau rankas, nebežinau, ką bedaryt...

Pritariu Brigitai. Iš esmės, apie viską jau yra pasakota ir perpasakota šimtus kartų, tačiau visuomet yra neatrastų kampų, iš kurių galima pradėti pasakoti istoriją. :}

O tai nesusilaukčiau komentarų "Ė, čia nukopijuota, mačiau tokį ir tokį filmą..."? O dar jeigu paaiškėtų, kad ir knyga su tokia pat mintimi yra...

Sulauktum ar nesulauktum - čia jau kitas klausimas. Asmeniškai jei aš kada nors rašau, kad man primena vieną ar kitą serialą ar filmą, tai neturiu to, kaip 'och, tu plagijatoriau/e'. Panašumų galima atrasti net ten, kur jų nėra, čia jau priklauso nuo komentuojančiojo. Jeigu bijoma prisikabinėjimų, reikia stipriai padirbėti su kūriniu, kad jo idėja, nors jau ir panaudota, būtų kitaip atskleista. (:

Linačka rašo:

WaWa, nemanau, kad turėtum dėl to pergyventi. Juk Tu neperpasakosi filmo ar knygos, tu sukursi savo istoriją. Manau, nėra ant šios žemės jokios istorijos, kurioje nebūtų panašumų su kažkuo kitu jau parašytu ar surežisuotu. Net imant ir tuos pačius paauglių numylėtas sagas kaip HP, Saulėlydis, Žiedų valdovas ir šimtai kitų, kuriuose idėja, istorija ar kai kurie įvykiai jau kažkur panašiai aprašyti. Neimk į galvą tokių niekų. :)

man kartais taip pasitaiko :DD

ewigkeit rašo:

3. Negalvokit, kad rašot žmonėms. Visų pirma galvokit, jog rašot sau. Tuomet nekils jokios panašios mintys į: „eww, neįdomu, gi niekas neskaitys“.

Taip, bet ir nepamirškite, kad rašymas sau ir yra tik rašymas sau. Aš rašydama visada atsižvelgiu į tai, kas žmonėms patinka ir, kas ne. Prie kokio rašymo stiliaus kabinėsis ir prie kokio ne. Juk jei rašote kūrinį ar knygą, tai rašote tam, kad jis būtų iškeltas į viešumą ir visi galėtų jį pamatyti.

Žinoma, tai diskutuotinas dalykas.

Šiaip rašant, visiems siūlau pasižymėti kur nors "Veikėjo atmintinę". Joje galite apibūdinti veikėjo akių spalvą, charakterį, mėgsta riešutų kremą ar ne, nes būna taip, kad pavyzdžiui viename skyriuje veikėjo akys žalios, kitame - mėlynos.

Taip, kažkiek atsižvelgti į skaitytoją reikia, bet ar nemanai, jog rašant galvodama apie kitus, neišvengiamai gali prarasti savo, kaip autoriaus, identifikaciją? Juk kūryba atsižvelgiant į daugumos skonį yra masinė. :) Reikia išlikti kažkiek ir originaliam.

O dėl taviškio patarimo apie veikėjo atmintinę labai labai sutinku. :)

Žinoma, jog reikia atsižvelgti ir rašyti skirtingai, nei kiti autoriai, bei būti originaliam, tiesiog, mano manymu, reikia atsižvelgti į visuomeninius standartus ir skaitytojus. Na, kaip tu ir sakei - "kažkiek".

Manau, jog rašymui padeda (bent jau man) kokia nors daina. Tik reikia susirasti tokią, kuri neblaškytų. Aišku, galima kiekvieną kartą rašant pasirinkti kitą :)