Deimantai Tavo akyse.
Bet palauk!
Deimantinėje akyje aš matau ašarą
Ji lėtai teka Tavo deimantiniu veidu.
Tu verki?
Juk ką tik šypsojais
Tu kvepi deimantais..
Tas kvapas toks saldus,
Toks mielas.
Jis neleidžia man užmigti..
Neverk.
Nusišypsok deimantine šypsena.
Kvėpuok.
Neleisk oro dulkėms Tavęs uždusinti.
Įkvėpk oro.
Prašau.
Tu kvepi deimantais.
Neuždusk.
***
Seniai, ant kalno, du žmonės susikeitė žiedais.
Aš puikiai prisimenu tą istoriją,
Istoriją, kurios pabaiga atėjo kiek per greitai..
Aš sapnuoju.. Sapnuoju moterį šviesiais plaukais.
Jos šypsena, atrodo, akina viską aplinkui,
Atrodo, įkvepia kitus gyvenimui..
Einu senu tiltu, po kuriuo teka užmaršties upė
Jo viduryje stovi ta pati sapnuota moteris.
Tačiau ji nesišypso..
Jos išvargęs veidas tik parodo, kiek kančių jai teko ištverti,
Išvagoti skruostai rodė, kiek ašarų jai teko išlieti..
Žymė ant piršto rodė, kad toje vietoje kažkada buvo žiedas
Tas balto aukso žiedas..
Aš matau, kaip tose upės pursluose dingsta jos viltis,
Kaip uolos sutraiško jos laimę,
Mano sugniužusiose akyse iš jos nelieka nieko,
Ji žaibo greitumu tiesiog nyksta..
Tačiau netoliese pasirodo maža mergaitė
Linskmai ir nerūpestingai šuoliuojanti per tiltą
Atrodo, ji dar nesupranta kas yra po juo,
Todėl linksmai įmeta monetą ir stipriai užsimerkusi sugalvoja norą.
Aš irgi taip dariau kai buvau maža,
Tik mano noras neišsipildė.
Ta moteris puikiai žino, lyg ir ji ištvėrė tą patį.
Mergaitė pamato susikrimtusį moters veidą,
Tyliai priėjusi paima jos ranką,
Nusišypsojusi moteriai lėtai ją pradeda vestis šalin..
Jos net nepažvelgusios į mane nueina keliu tolyn.
Seku jas akimis tol kol jos visiškai išnyksta.
Įkvepiu oro..
Lėtai ir sunkiai prieinu prie turėklo ir persisvėrusi pažvelgiu žemyn
Taip, atrodo, tai buvo labai senai..
rodiklis 
