Aš bėgu į naktį...

Radau keletą senų senų eilėraščių... Sukelsiu juos per 2-3 kartus (nors ten tik 3 su puse tėra...). Pirmas:

Kodėl veiksmas taip greit rutuliojasi? Toks trumputis...

Čia po nedidelės depresijos buvo... :D Dėl to toks trumpas...
Reiks kada bandyt praplėst. :)

vystosi stilius po truputį, man patinka subrendusios mintys atsižvelgiant į skaičių 12

Kornelija --> Malonu <3
Lukai --> O! Thanks ;)

Čia konkursinis buvo. Tema tokia... Na, kur man neišėjo išsireikšt...

Metų laikai

Pavasarį tau saulė šypsos,
O rudenį nebe.
Kai vasarą drugeliai skraido,
Tai žiemą jų nėra.

Kai rudenį dangus nemoja,
Pavasarį staiga
Jis lyg perkūnas iš dangaus mojuos tau visada.

Kai vasarėlė mūs šiltoji
Tau skruotą pakutens
Žinok, to žiemą nesulauksi,
Nes saulė nekikens.

O čia pora šiaip kažkokių...:

1.
O laikas bėga kaip smėlis...
Mes skubam, skubam iš paskos.
Bet likimas toks mums skirtas:
Bėgti lyg maratone.

O saulės subučiuoti,
Delnai tą smėlį gaudo.
Bet ką tu čia pagausi,
Likimas toks mums skirtas.

2.
Kartais būna liūdna,
Kartais ir sunku.
Bet juk džiaugtis reikia,
Reikia visados.

Nežinau. Kažkaip... Nei vienas neįstigo.

Gali būti... Man jie patys ne per labiausiai..
Bet čia toks minčių proveržis buvo, tai ir gimė jie :)

Užplaukė man čia vienam forume vietoj normalaus draugystės aprašymo tarp veikėjų sukurti eilėraštį... Ir gavos toks trumpas, bet kietulis :DDD:

Citata :

Susipažino jie Blair dėka,
Nekentė tarpais vienas kito, deja,
Bet va, vieną kartą susidraugavo,
Ir pasimušė, pasikumščiavo,
O vėliau pasibučiavo...
Ir išliko jie draugais,
Begalybiškai gerais.

Tai taip gavos, kad negilus :)) Norėjau daugiau surimuoti, bet neišėjo :///

O taip, man jis irgi patinka labai :DD

Pasistengsiu juokint ir toliau! Juolab, kad į forumą grįžau pagaliau :DD :))

Žodžiu, ačiū už nuomonę!! ;))

Sukūriau aš tų eilėraščių daug, daug.. (:DDD) Bet dabar įkelsiu tik vieną. Be pavadinimo (tai jau tapo mano stilium), bet manau labai nesupyksit :))

Nežinau, ar man tiktai atrodo,
Kad pasaulis greit sugrius?
Oras tyčiotis staiga panoro,
Gėlės nebežydi, sodas žus?..

Apkabink mane, paguosk gražiai,
Pasakyki, ką sakyti nori..
Aš padėsiu tau tikrai,
Aš suprasiu, apie ką svajoji.

Man irgi patiko paskutinysis. Toks visai neįpareigojantis, kas yra gerai.
Kuklia ir nereikšminga Geišos nuomone, jaunos mergaitės pernelyg apsėstos žodžiu "banalu" ir prasmėmis, kurių jų gyvenime dar nespėjo pasitaikyti.
Gražu, kai neskubi gyventi. [You must be registered and logged in to see this image.]

Dėėėėkui :))* [You must be registered and logged in to see this image.]

Ah... Visos tos šypsenytės tokios mielos!! ;D

Yey!!!! Taip ir turėjo būti ;DDD
Tai tada saldukų, Laima ;D*
O šiaip, priimsiu tai, kaip komplimentą.. :))

Kai kurie tavo eilėraščiai primena trumpas poemas. o gal čia tik aš miegodavau literatūros pamokose kai mokėmės apie poemas.. ;D et iš ties gražu :)

Net nežinau, ar miegojai... Pati nelabai įsivaizduoju, kas ta poema ;DD Kažkoks lankstinukas, kurį turiu, rašo taip: "Poema - didelė apimtis, pasakojamasis arba lyrinis kūrinys, turi siužetą, eiliuota". Tai net nežinau.. Gal kada mano eilėraščiai taps poemom :DD
O šiaip, labai dėkui :)** Paglostė savimeilę komentaras :))

Bent kiek pamenu iš kokios 6 klasės tai poema yra beveik tas pats kas ir eilėraštis, tik , kad poemoje yra veikėjai, veiksmas ir panašiai, bet eiliuotas, tad būna labai panašus į eilėraštį. Nu žodžiu , kad ir kas tai būtų , tai ką rašai yra gražu :p

Na ir dėkui dar kartą :))
Apsaldinsi mano širdutę :D

Saulė slepiasi už horizonto
Aidi jau varpai kiti
Ir laukymė mylios ploto
Ošia vakaro vilty.

Tu ištieski savo ranką,
Apšviestą lietaus lašų,
Ir nutildęs savo kalbą
Skęsk duobėj bėdų kitų.

Nematysiu - nesakysiu,
Jog pražuvo mūs viltis.
Patylėsiu - nesuklysiu,
Ją nusinešė naktis.


Deja, vien bėdelė - antro posmo, antroj eilutėj žodį "saulės" reikia sukirčiuot šiek tiek kitaip... ://
Ot ir pakeičiau į lietaus :P Keisti nieko nebereikia.

Labai labai puikus eilėraštis!
Spaudžiu dešinę.