swinging

tu kvėpuoji, tavo blakstienos virpa.
jei pamatytum mane, jei rastum, atskirtum.
bet aš paprasta, gal net truputį prasta.
ir tu kvėpuoji ne dėl manęs.
tavo blakstienos virpa, kai žiūri į lubas.
tau visas pasaulis dovanoja žvaigždes,
o aš galiu duot tik popierines gėles.
bet tavo širdis plaka garsiau už mane.
ir net jei pažvelgtum, nepažintum manęs,
nes gervės pakyla aukščiau už bites.
mano blakstienos virpa, nors esu paprasta.
o tu jauti, tik bijai atsisukt -
nes paprasti mes esam abu.

man patiko, savotiškas ir paprastas. :)

man nepatinka per-esminiai dalykai.

ačiū

aš niekada nebūsiu tau našta.
galiu mylėt. galiu pabėgt.
skaičiuoti tylos bedugnes.
jei leisi, būsiu tavo -- ar tavęs.

aš noriu imt ir nešt tave -
nors tūkstančius kelių apėjus,
ir nežinau, čia ar sapne -
iš naujo, vėl aplink žvaigždes.

aš niekada nebūsiu netikra,
įsegsiu meilę tavo atlapan.
o mėtom kvepia pravira burna --
iš nuostabos, nes aš juk vėjas.

Paskutinė eilutė taip kažkaip tempo prasme nelabai, o šiaip super eilėraštis. ((:

ačiū:)

i know, i feel,
these wounds appearing in my dreams,
they are not real.
i breathe this sense,
i draw the lines.
i'm a fortune teller
- i've heard them whisper stars -
like gypsy sitting on the steps of church.
and yet, i'm lost
beneath this purple mist.
i know and yet,
i can't resist.

Ooo... ♥
Labai gražios eilės. :P
O paskutinis tai išvis begalo patiko (:
Lauksiu daugiau ;)

ačiūū!

Man irgi patiko, nors nelabai supratau šitos eilutės: "i breathe this sense".

i breathe this air - aš kvėpuoju šituo oru
therefore
i breathe this sense - aš kvėpuoju šiuo jausmu/pojūčiu

ačiū





o šits net neturėjo būti eiliuotas, bet kažkas sugedo, ir man išeina tik rimuoti.

the night caressed her shoulders, tenderly.
it was the kind of night
when everything was sleepy, yet alive.
a kind of night that lasts no longer
than those bloody sunsets.
no longer than a kiss
before one has to say goodbye,
and thus that kiss is
always just a little tease.
the night caressed her arms
and kissed her face.
she could not feel
the cold november wind,
and, as her heart was beating loud
as thousand howling wolves,
she could not hear
the deafening sound of rain.
the night caressed her heart
and got in to her very depths of soul,
and as an old and ghostly clock began to cry,
she could not feel
that it was time to go.

silently
you shut the windows
as the meadows
drown in morning sun
“stay here,”
plead escapes, it’s windswept
but who is it you want?
hide
your eyes behind your swayback
all those nights
they’ve perished with the dark
and those times
they couldn’t rise
from shoes of suede
alone
you sink in cashmere dreams
of people
faceless, mad it seems
your life’s a pledge
that needs to be redeemed

Patiko paskutinysis. Ypač paskutiniosios eilutės: you sink in cashmere dreams / of people / faceless, mad it seems / your life’s a pledge / that needs to be redeemed.

ačiū labai labai

septynios trumpos blakstienos
and tavo rankų
čeža tarp pirštų
ir ašaros drimba

kambarys užlietas mėnesienos
beveik be vargo
tyliai, bet šiurkščiai
į saulės pusę lipa

ir taip be galo gimsta dienos
tamsios, ergo
pilnos liūdesio tiršto
kol vėjas pakvimpa

Perskaičiau ir likau susižavėjusi! /jau seniai ieškojau kažko tokio pasiskaitymui - mėgstu, kai pagrindinė tema būna meilė, bet patys eilėraščiai tokie nabanalūs, su prieskoniu. Puikiai!

aa ačiū!

radau šiandien trejų ar ketverių metų senumo


už sienos garsiai groja muzika,
bet aš žinau, kad tai tiktai iliuzija.
čia kaip kava be pieno -
gali gert dvi, bet geli vieną.
o ten maža mergaitė sėdi.
ji nesiklauso tavo muzikos.
ji suka savo mažą skėtį
ir klausia jo "kur mano tėtis?"..
dar mąsto ji kaip tau padėti,
kaip atsimerkti, praregėti.
bet tu tiesiog baigi tikėti.
o man jau nesvarbu.
nebežinau kur dėtis.
visur matau tave ir mažą skėtį.
iliuzija? Tai ko taip kvepia!?
pavasario naktim žvaigždėta;
nakties dalim, kai miega skėčiai.

smagu man su tavim kalbėti,
bet jau turiu pro langą lėkti.
paduok, prašau, sparnus ir skėtį.
iki rytojaus.
Kai miegosiu, vėl šnekėsim.

Toks keistas, bet savotiškai žavingas.

Tokie... hmm... įdomūs. Žavingi. Kažką turintys savito ir mielo širdžiai. Gražu, gražu.

ačiū ))

karštas sienas vyno dėmėm
nudažo iš po lovos ropojantis rytas,
ir tavo šaltos gražios pėdos
žingsniais matuoja mano ydas,
ir greit atleidi man alsavimu ramiu,
nušluostai pirštais iš akių man smėlį;
ir, mielas mano, tu žinai
tau atiduočiau paskutinį šokolado gabalėlį.
o jei norėtum, mirčiau dėl tavęs kasdien,
surasčiau širdyje ir tavo kortoms vietą.
išgydyčiau tau plaukus, sielą ir akis
kol stebim vienas kito miegą.
ir man neįtikėtinai ramu -
sapnai kartu sulipę mūsų galvose
dainuodami jau varva per kraštus;
sakyk, tu juk girdi?