(Aki)mirksniai...

Kartais kuriu. Bet retai ir mažai. (blush)
Bet būna ir tokių akimirkų, kai to tiesiog reikia...
So, pora trumpų eiliukų...(:


Vienas

Viena diena.
Vienas balsas.
Viena daina.
Vienas garsas.
Vienas mėnulis
Sau liūdnas guli.
Viena saulė
Į visus žiūri.
Vienas balandis
Sau kelio neranda.
Viena mirtis
Naktį atskrenda.
Vienas gyvenimas -
Viena mirtis.
Viena širdis -
Viena viltis.



Noriu

Noriu keliaut neatrastu keliu-
Sutikt likimo paukštį.
Su vėju lėkt lyg ant sparnų,
Pajust beribį aukštį.

Noriu su saule žaisti sapnuose,
Kur gulbės šoka tango,
Paskesti savo svajose
Prie atviro devinto aukšto lango.

man patiko eilėraštis Noriu. Tik galėtų būt kiek ilgesnis:)
Paskutiniam gal dar reikėtų koregavimo, kai kur pakeist žodžius, kai kur išbraukt..:) Šiaip gražūs eilėraščai.

O. Ačiū už ilgą ir fainą komentarą. ;D
Smagu tokių sulaukti.

Eilėraštis "Vienas" buvo vienas iš mano pirmųjų, todėl jis toks kitoks, net nemoku paaiškinti. Hm, dėl pabaigos, tai man katik toptelėjo viena mintis. O jei pabaiga atrodytų taip:

Spoiler:

?

Na taip, "Noriu" kaip ir sakiau, toks svajingas ir gerai nuteikiantis. : )

O tie tokie trumpučiai, visada gimsta mano galvoje netikėtai, kai sakykim einu gatve, ką nors pamatau, ar kai, tiesiog, kalbu su drauge. Užtenka kokio vieno ar poros žodžių. Tai tiesiog žodžių žaismas.

Ketureilis su likimo ratu. Ten rašau (na bent jau bandžiau rašyt) apie žmogų, kuris nebetiki meile, nes buvo įskaudintas, o dabar yra apsuptas savo minčių, pasimetęs ir nebenori tikėt, kad kažkada viskas bus gerai (na ta prasme, kad kada nors kažką mylės)...
Žinau, čia painu ir turūt sunku suprasti ką bandau perteikti, nes viskas parašyta gan apstrakčiai ir ne visai tiesiogiai. OH... jau net pati pasimečiau...;DDD

O paskutinį eilėraštį galbūt ir papildysiu, tiesiog reikia sulaukti dar vienos žvaigždėtos ir ramios nakties, kuri įkvėptų. manau jis gali pasipildyti ar bent dveim posmais, bet viskas su laiku.

Tikrai labai ačiū, juolab, kad kuriu tikrai neilgai. Labai smagu girdėti, kad jie nėra banalūs ir kad šiaip mieli.
AČIŪ.

Tavo arkliukas - ketureiliai. Sklandžiai juose reiški mintis. O ir apskritai tavo kūryba tokia paprasta, tačiau kažkuo žavinti. <: Pastebėjau, kad mėgsti nakties, mėnulio temą.

WaWa.

Taip, pastebėjau. ;DDD
Na, manau, tokia pabaiga čia labiausiai ir tinka. Tokią ir padarysiu. (:

Tokie jau tie ketureiliai, jie gimsta netikėtai. ;D

Tas paskutinis, tai nežinau. Netikėtukas jis mano ;D Bet kažkuo man pačiai labai patinka. Jį kūriau naktį. O ta, tau patinkanti eilutė, tai buvo tikras vargas man. Kažkur dešimt minučių "daužiau galvą į sieną" ir ji vis tiek buvo tuščia. Antrą posmą jau visą tūrėjau išskyrus antrą eilutę, tai tiesiog nebekankinau savęs - nuėjau miegot. O ryte atsikėlus tik perskaičiau ir kažkaip taip toptelėjo ;DDD

Pritariu. Plius, remdamasi savo patirtim galiu pasakyt, kad tokie šilti ir geranoriški komentarai tikrai įkvėlia. (: O ir šis forumas ne išimtis. Prisipažinsiu: vasarą savo kūrybą buvau visiškai apleidusi, na, bent jau kol neprisiregistravau čia. Kai aplink matai kuriančius žmones, kurie tave palaiko, tai tikrai įkvėpia, norisi kurti ir kurti. O anksčiau tiesiog sėdėdavau ir laukdavau tokios akimirkos, kai kas nors šaus į galvą. Pasirodo nereikia laukt. Dabar tiesiog prisėdu, susirašau sau kylančias mintis ir jas sudėlioju. Reikia tik didėlio noro ir tada viskas įmanoma. (:

Ir ačiū, smagu, kad patinka mano kūryba. (hug)


tind.

Ačiū. (hug)
Malonu girdėti (t. y. skaityti) ;D
Am, ansčiau bandžiau daug visko kurdama. Bandžiau rašyt eksprontu. Ta prasme rašau ir nesustoju, taip visas eilutes iš eilės ir per daug negalvojant. Bandžiau rašyti keistai ir įmantriai - futuristiškai, na, kai gilios esmės "nerasta". Bet pripažnsiu, kad manęs pačios tai nekabino. Na, žinai, kas geriausiai gaunasi, tą ir darai. Bet kol tai atradau praėjo tikrai nemažai laiko. (:

Sakai, nakties ir menulio tema? Ne, nėra visiškai taip, kad būtent tai mėgstu. ;D Suprantu dėl ko taip pamanei - net du eilėraščiai iš eilės ta pačia tematika. Tiesiog kai rašiau pirmąjį, taip gavosi netiketai. Aš sėdau rašyt, buvo labai karšta naktis, langas buvo praviras ir tiesiog kažkaip pasidarė smalsu paspoksoti pro jį. Viskas buvo labai ramu, tylu ir staiga pasigirdo kažkur už kilometro važiuojantis traukinys. Tai tiesiog mane įkvėpė. Vat taip jau būna. (:

Dar kartą ačiū už komentarą.

Tas paskutinis kur įdėjai, man patiko, tik norėjosi gilesnės minties. Bet šiaip, malonus eilėraštukas..:)

Oi, nelaiminga meilė. Skaudoka temelė. Ir turbūt vienintelė šitaip išnagrinėta paauglių rašytojų. :> Lengvai skaitėsi, žodžiai neužkliuvo. Toks paprastutis, daugiau asmeniškas gal.

Na, ką galiu pasakyt.
Ech, taip ir radau rašymą, nes man tada ne tai, kad patiko rašyt, bet tiesiog reikėjo būdo išsiliet. (: Taigi, jis tikrai toks labai asmeniškas.
O tema nėra visai apie nelaimingą meilę, bet maždaug link to...

Ačiū už komentarą.