Sveiki!
Aprašymų rašyt nemoku, todėl dažniausiai būna taip, jog prirašau nesąmonių kurių niekas neskaito. Arba tiesiog būna per daug ir pavargsti skaityti. TL;DR happens.
Vadinti galit mane ir Dante ir Andante; šiam forume kažkodėl pasivadinau Gee. Kažkodėl. Nežinau kodėl. Patiko. Galbūt. Draugės slapyvardis ant „Skype“. Ir dainos pavadinimas. Taip vat.
Kas daugiau? Nežinau ko noriu iš gyvenimo, ir stresuoju apie egzaminus. Nors tiesą sakant dabar lyg ir nieko nebijau, mat jau viskas parašyta ir kažin ar pakeisi. Kitais metais pasistengsiu labiau (gal). Tikiuosi gerų pažymių, kaip ir visi. Anglų kalboje man sekasi geriau nei lietuvių kalboje, tad tikiuosi jog per daug klaidų nepadarau. Taisykit ir priminkit taisykles kai skyrybos ženklus ne ten naudosiu. Ar nosines raides ne ten užkabinsiu.
„Pain is inevitable. Suffering is optional.“ Tikriausiai mano mėgstamiausia citata, bent jau dabar. Murakamio knygoj („What I Talk About When I Talk About Running“) perskaityta. Knyga jo autiobiografinė ir žinoma apie bėgiojimą. Pati nesu didelė sportininkė, mat vos pakrutu. Sunku man su sportais; bjaurus pažymys išeina. Kad ir kaip – vienas iš mano tikslų yra sustiprinti savo išvermę ir šiaip sustiprėti iki tokio lygio, jog galėčiau nubėgti pusmaratonį (ar kaip jis ten vadinasi lietuviškai).
Gan pasinešusi esu ant Azijos šalių; ypatingai traukia mane Pietų Korėja. Apskritai norėčiau visą Aziją ir dar daugiau pamatyti. Noriu keliauti. Greičiausiai dėl to, jog, tiesą pasakius, nesu keliavus niekur. Bijočiau keliaut viena (kalbos barjeras, ir šiaip bijau aš žmonių), todėl reiktų draugų keliaujant. Bet draugų neturiu – tik kelis internetinius – todėl teks pratintis pačiai viską daryt. Baisiai nesavarankiška dėl to esu.
Ką daugiau pasakyti? Manau užteks ir šių pastraipų kurias parašiau. Jeigu klausimų yra – klauskit. Atsakysiu, ar bent jau pabandysiu.