02.01.2012

Labas.

Nežinau, kodėl kreipiuosi į tave antruoju asmeniu. Apskritai nesuvokiu, į ką kreipiuosi. Tačiau noriu pasikalbėti. Ir tu, būtent tu, mane išklausysi.
Žinai, man buvo visai nesmagu 2011-uosius palydėti tariant "bye bye, Potter". Nepamenu, kad pastaruoju metu būčiau siaubingai susižavėjusi šiuo filmu, tačiau dešimt metų jį žiūrėjau, dešimt metų jis... buvo. Nuo tos 2001 metų dienos, kai būdama penkerių metukų mergiote su drauge pėdinau į Lietuvos kino teatrą, iki tol, kai paskutinę 2011-ųjų dieną žiūrėjau septintas dalis antrą kartą. Nes man tiesiog keista. Nebus Hario Poterio? Kaip tai?
Aš užaugau su šituo filmu. O Die... dar prisimenu, kaip laukiau, kol man sueis vienuolika ir galbūt gausiu laišką iš Hogvartso! Ir nesulaukiau, deja. Na ir kas? Užtat sulaukiau septynių knygų ir aštuonių filmų, kuriuos... kuriuos... kurių nepamiršiu. Niekada nepamiršiu!
Net užsimaniau į UK. Gal ten kas nors man duos petį išsiverkti ir paguos, atseit suprantą, kaip jaučiuos?(((:

Potter.
Why u no back?