L490
Kraustomės iš proto, kaip matau.
Galva, rodos, kišenėj tupi.
Nieko nematau, prastai girdžiu, sunku ir blaiviai mąstyti.
Ak, ta nelemta pamišimo būsena...
Aš vienoj kišenėj su draugu. Jis žvelgia į mane Baltijos spalvos akimis ir juokiasi šilko juoku.
Man baisu, kad įkritau į tą bedugnę, kurios visad vengiau.
O simptomai aiškūs.
Kai matau tave, negaliu sulaikyti šypsenos. Tai tarsi nesutramdoma reakcija. Ir tai, vos susivaldau džiaugsmingai nešūktelėjusi ir nepuolusi tau glėbin. Man nepakanka pamatyti tave kiekvieną dieną, kiekvieną pertrauką. Nepakanka ir kai prieš pirmąją pamoką pasisveikindami greitai apsikabiname. O jeigu nepamatau tavęs per kurią nors pertrauką arba nespėju atsisveikinti- visa diena nesėkminga tampa.
Ir pasakyk tu man, ar aš ne sunkiai susirgau...
Nebegaliu daugiau to pakęst!
rodiklis 
