We’re soarin’, flyin’
There’s not a star in heaven
That we can’t reach
If we’re trying
So we’re breaking free
You know the world can see us
In a way that’s different than who we are
Creating space between us
‘Til we’re separate hearts
Skamba ir skamba man ta daina... Bet ji graži... Tikrai.
Nerašiau aš labai (LABAI) ilgai, bet nekartosiu visko, kas įvyko. Nenoriu gręžiotis į praeitį. Nesveikia ir kenkia jausmams, O jausmai man svarbūs. Tad aprašysiu tik šiandieną.
Pabudau 6.50. Kadangi gyvenu netoli mokyklos, o be to, mane nuveža, o be to, dar nebudžiu, keltis galėjau tokiu laiku. Kada budėsiu (rūbinėj), kelsiuos... Na gal 6.20. Nes aš niekaip neišsimiegu. Jau ima erzint tai.
Atvykau į mokyklą ankstokai. Ir rūbinėj sutikau Tadą. Jis manęs nematė (aš taip maniau, bet, pasirodo, klydau), tad nei aš su juo sveikinaus, nei ką. Atsisuks - pasisveikinsiu. Nes šiaip, garsiai sveikinti aš nemėgstu. Gal blogai. Gal ne. Bet pasirodo, jis mane matė ir MANĘS laukė!!!!!! Įsivaizduojat????!!!!!! Man buvo laikinas šokas. Niekada gyvenime joks klasiokas nėra manęs laukęs. Bet visada buna pirmas kartas. Taigi. Jis manęs laukė. Aha. Paskui abu ėjom link kompiuterių klasės, kur turėjo vykt istorija. Eidama jaučiaus nejaukiai, bet tuo pačiu ir pat laimingiausias žmogus pasaulyje, nes ėjome gan arti, o, neslėpsiu, man jis tikrai patinka... Buvo gaila, kad to nematė Deivis. Pasimokytų ir suprastų, ką prarado :DDD Eh... Kokia aš savimyla. :)
Taigi.
Istorija: mokemės apie ledynmetį. Bet man istorija neperlabiausiai patinka, tad labai ko ir neturiu pasakot. Tik va, įteikiau tą savo laišką į getą. Bet jis toks baisus... Man gėda dėl jo... Jis taip išsidirbinėjo, kad teks paskirti namų areštą!!!
Lietuvių kalba: lietuvių kaip lietuvių. Ji man patinka. Bet ne tik dėl to, kad ji lieuvių kalbos pamoka. Ir todėl, kad galiu stebėti Luką. Taip taip, ir jis man patinka. Man patinka 3 bernai!!! How nice...
Fizika: pamiegoti? Mielai prašom. Kadangi mokytoja nedėstė jokios teorinės medžiagos, galėjau pabūdi atsirėmus į Anną ir vieną ausim vis vien šio to klausytis. Nes... Nes jei neišgirsiu ko nors svarbaus - šakės ir durklai.
Dailė: štai viena iš priežasčių, kodėl man taip patinka Tadas. Jis linksmas. Ir žavus. Na ir kas, kad ryžas?? Tai suteikia jam dar daugiau grožio. Well. O kodėl aš apie jį šneku? Pradedam nuo pradžių: aš auklėtojai turėjau nunešti lapą su mūsų visų (t.y. visos klasės) parašais dėl rytojaus išvykos į Saviraiškos centrą. Taigi nunešiau. Ir grįžau. Įėjus ėjau (kietai skamba) prie savo suolo ir girdžiu, kad Tadas sako: "Aha, panele Gabija, pavėlavai". Taip pardėjau kikent... Ačiū dievui, mokytoja negirdėjo. Gal.
Lietuvių kalbos ugdymas: kažkas įvyko... kažkas tikrai įvyko... Bet aš nepamenu.
Mamaaaa!!!! Man reikia bilobilio!!!! Nu rimtai nepamenu....
Geografija: šnekėjom apie reljefą (t.y. kartojom) ir Lukas (jis sėdi prieš mane) atsisukęs sako: "Turi liniuotę?" Aš, aišku, pasakiau, kad turiu. Ir ėmiau knistis kuprinėj jos ieškodama. Suradus atsisuku. Maniškės nebėr. Tas nesulaukęs mano (su kuria braižiau pirma) pasiėmė. Ot... O einant namo prisiminiau, kad jis man jos neatidavė. Ė!!! Pinčeri!!! Grąžink!!!!
O dabar aš namuos. Ir miegu, nuobodžiauju, verkiu, miegu. Na gerai, neverkiu. Tik mintyse. Visada.
O!!!!! PRISIMINIAU, KĄ NORĖJAU PAPASAKOTI APIE LIETUVIŲ KALBOS UGDYMĄ. Tikslaiu apie pertrauką. Mane akim sekiojo Deivis. Kodėl??? Ar dėl to, kad kvailai elgiaus??? Bet aš nesielgiau. Tiks stovėjau su kvailai besielgiančiom. Na, neesmė. Bet jeigu aš suprantu, ką aš suprantu, tai, Deivi, aš pasinaudosiu Vaidos taktika. Dar pamatysi, ką pridirbai!!! *evil smile*
Oh. Baigiu. Dar liko 83 kartai klausytis Breaking free. Oh yeah!!!
2011-09-22
rodiklis 
