Šiame raudoname ridikėlyje giliai tupėjo senas kirminėlis, kuris labai mėgo dainuoti apie arbūzus naktimis. Tai beprotiškai jam nesisekė, matyt, dėl prasto oro, kuris trukdė jam ritmingai kvėpuoti. Kirminėlio
Plunksna M. Mažvydas
Pranešimų skaičius : 244 Prisijungė : 2011-04-19 Amžius : 28 Miestas : Vilnius Tikras vardas : Agnė
RAVISHED by all that to the eyes is fair, Yet hungry for the joys that truly bless, My soul can find no stair To mount to heaven, save earth's loveliness. For from the stars above Descends a glorious light That lifts our longing to their highest height And bears the name of love. Nor is there aught can move A gentle heart, or purge or make it wise, But beauty and the starlight of her eyes.
Jasper Forks - River Flows In You [You must be registered and logged in to see this image.] Aš nebegaliu... Jau tokia pamišus pasidariau dėl šitos dainos, kad net žodžių nebėr tam apsakyt...(blush) ;DDD
Raudonasis Liūtas Maironis
Pranešimų skaičius : 706 Prisijungė : 2012-03-28 Amžius : 25
Temos pavadinimas: Re: Copy paste Tr. 08 15, 2012 12:54 am
Tik girdėjau: - Psichė, - pasigirdo vyriškas balsas. – Mes ją gydome jau 10 metų, o ji nė kiek nesitaiso. - Nieko nuostabaus, - tarė kažkokia moteriškė. – Netinkami vaistai. Tie, kuriuos ji dabar gauna yra per stiprūs ir tik dar labiau pažeidžia tai, kas beliko ten. - Ne, ne, ne! – suriko vyriškis. – Vaistai nepadeda todėl, kad ten iš viso nieko nebeliko! Ten tuščia kaip puodynėje. Nieko! Ją tik narvely laikyti ir šerti. - Kaip gyvulį?! – moteriškame balse buvo girdėti nuostabos ir sumišimo gaidelės. - Taip ir ne kitaip! – turbūt jau apsiputojęs rėkė vyriškis. - Ak! – kaukšt, kaukšt, trinkt. - Bobos... – suniurėjo vyriškas balsas. Netikėtai atsilaisvino ties riešais ir čiurnomis. Kažkas mane pakėlė ir pasakė keletą žodžių. Trinktelėjo durys, sugirgždėjo ratukai. Vėl suveržimai. Ratukai, durys, batų kulniukai, riksmai, durys, tyla. Pramerkiau akis. Balta. Šviesu. Ant riešų ir kojų suveržimų paliktos žymės. Ir rėkimas. Pratisas, vienodas, ilgas ir kankinantis. Galvojau, kad plaučiai iššoks ir pabėgs. Vis dėl to jie nutarė likti vietoje. Nutrūkus riksmui jie keistai sugurguliavo ir užsikosėjau taip, lyg būčiau pirmą kartą užtraukus dūmą. Nurimus kosuliui bandžiau viską suvokti ir nuraminti many šėlstančius jausmus. Viskas, kas nutiko po atsipeikėjimo turėjo kažkokią prasmę. Tik kokią? Niekaip nesudūriau galo su galu. Prisiminiau vikšrus ir išsigandusi pasižiūrėjau į rankas. Nebuvo jokių besiraičiojančių šlykštynių, tik oda buvo paraudonavusi. Atsiklaupiau ir suėmiau galvą rankomis. Kas aš? Selina Brenston. Mano keistas vardas? Dar ir kaip. Kur aš? Šv. Luko psichiatrinėje ligoninėje. Ką aš čia veikiu? Lyg ir gydausi, bet niekas nepadeda. Ar turiu šeimą? Ne. Ar turiu draugų? Taip, baltos sienos labai geros draugės. Kaip aš čia patekau? Atvežė kažkokie pabaisos. Kas aš prieš tau buvau? Niekas. Kas aš dabar? Nereikėjo šito klausti. Pasijutau tik dar blogiau. Pirmaisiais metais toks klausinėjimas man padėdavo. Dabar – ne. Net nežinau kiek metų aš čia tūnau. Atvažiavau dar visai mažutė. Visi mane vadino pypliuke. Tokia ir buvau. Tada man buvo keturi, na, gal penki metukai. Viskas atrodė keista ir šiurpu. Ypač ta balta spalva. Dažniausiai visi išprotėdavo vien tik nuo tos baltos spalvos. Kai kurie net imdavo laipioti sienomis, o tada jau gero nelauk. Uždarys į „kamerą“. Šiurpas nukrečia vien pagalvojus apie tai. Man niekada neteko ten būti, bet mačiau iš ten išėjusius. Atrodė klaikiai. Lyg nukankinti gyvuliai. Plaukai susivėlę, veidas pajuodęs, visur randai ir žaizdos, o akys... Negyvos, be jokios kibirkštėlės. Lyg kas būtų išėmęs jas ir įdėjes stiklinius rutuliukus. Niekas nežvelgdavo jiems į akis. Net „baltieji“ to vengė. Sklido gandai, kad jeigu pažiūrėsi į tas juodas stiklines akis, virsi tokiu pat zombiu, kaip ir „išėjusieji“. Girdėjau, kad jie išplėš tau širdį ir įstatys metalinę, kad su kiekvienu dūžiu jaustum skausmą ir šaltį.
Maybe E. M. Bronte
Pranešimų skaičius : 575 Prisijungė : 2011-01-06 Amžius : 24 Tikras vardas : Gabija
Nusprendžiau, jog jau laikas pakeisti savo aprašymą. Nežinau, kodėl taip sumąsčiau, bet kad jau taip, tai ir vykdom. :)
Kaip manau visi jau žinot, mano vardas Gabija. Beveik niekada jo nemėgau... Ir tik dabar supratau, kad jis labai atitinka mano charakterį - aš begalybiškai greitai galiu užsiplieksti (o Gabija buvo (gal ir tebėra.. :D) namų židinio ir duonos deivė), tačiau labai vertinu šeimą ir ypač mamos patarimus. Įsivaizduokime, jog jūs nežinot, kad tų patarimų retai teklausau. Man 13 metų. Klasėj esu beveik jauniausia :) Bet man netrugdo. Pagaliau :DD Einu į 8 klasę, lankau vieną Klaipėdos mokyklą ;DD Mokytis man patinka, tačiau nesekmės (pažymiai, pastabos ir pan.) mane labai žlugdo viduje ir tuo metu nebepasitikiu savimi, norisi viską mesti ir užsidaryti vienumoje. Laisvalaikiu kuriu (kitaip nebučiau MeRoj), dainuoju, šoku (šiandien taip patūpinėjau, kad iki šiol raumenis maudžia, o tik po šokio laiptais nulipti nebuvo įmanoma.. :D), užsiimu rankdarbiais :) Dažniausiai (tiksliau visada) gaminu auskarus, kadangi pati juos be galo dievinu. Taip pat pamėgau fotografiją. Šiandien labai apsidžiaugiau, kai pagaliau spėjau nufotografuoti šalną.. Laimė, jog dabar gyvenu kaime (anksčiau apie kokį nors gamtos įamžinimą mieste galėjau tik pasvajoti) ir ten žymiai daugiau fotografavimo galimybių. Tėra vienintelė problema - mano fotoaparatas labai buitinis, o tėvų visą laiką skolintis nenoriu... Svajoju kada nors padaryti fotosesiją. Būčiau tai įvykdžiusi ir šią vasarą, bet beveik paskutinę akimirką mano modelis nepareiškė noro būti fotografuojamas ir teko tiesiog valkiotis (koks geras žodis :DD) po Navidansko parką. Dar labai noriu [You must be registered and logged in to see this link.] ir greitu laiku ją nusipirksiu!!! Taaaaaigi.. Kas dar? Tiesa, nepaminėjau, jog mėgstu skaityti. Tik labai ilgai užtrunku, kol prisiverčiu skaityti naują knygą. Būtent dėl šios priežasties visos Hario Poterio dalys bent po 7 kartus perskaitytos ir beveik mintinai išmoktos. Bijau tik to, kad neperimčiau J.K.Rowling rašymo stiliaus... Muzika mano gyvenime turi didelę reikšmę. Net rašant mintyse skamba ši daina:
Klausausi visko, pradedant ABBA ar A-Ha ir baigiant Cheryl Cole. 1D ar Justino Bieberio mano grojaraštyje nerasite. Tiesa, prieš juos nieko blogo nesakau. Tiesiog tokia muzika man nepatinka. Buvau sumaniusi prirašyti daug, gaila, jog viską pamiršau.. :// Bet žmogus atsiskleidžia savo kalboje (ar rašyme), tad mane dar tikrai daugiau pažinsite. Jei yra klausimų, būtinai juos užduokite.
Šiame raudoname ridikėlyje giliai tupėjo senas kirminėlis, kuris labai mėgo dainuoti apie arbūzus naktimis. Tai beprotiškai jam nesisekė, matyt, dėl prasto oro, kuris trukdė jam ritmingai kvėpuoti. Kirminėlio plaučiai atrodė baisiai. Tačiau jis nepasidavė pasirašęs
Maybe E. M. Bronte
Pranešimų skaičius : 575 Prisijungė : 2011-01-06 Amžius : 24 Tikras vardas : Gabija
rodiklis 
