Mes Rašom

Tavo kūrybos namai
 
rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Some one-shot drabbles.

Go down 
AutoriusPranešimas
Klainebow`škinas
Ezopas
Ezopas
avatar

Pranešimų skaičius : 5
Prisijungė : 2011-07-07

RašytiTemos pavadinimas: Some one-shot drabbles.   Pen. 07 08, 2011 1:31 pm

Savo trumpučius darbelius norėčiau pristatyti ir aš pati [You must be registered and logged in to see this image.]
Iškart perspėju publiką ir būsimus (tikiuosi tokių atsiras) skaitytojus:
ŠIE DARBELIAI PRIKLAUSO FAN-FICTIONS SKIRSNIUI, SLASH POGRUPIUI (vienos lyties asmenų romantiškiems santykiams), TAD JEI NEPATINKA - NESKAITYKIT.



[You must be registered and logged in to see this image.]
IF I HAD ONLY KNOWN*part 1

Blaine Anderson x Kurt Hummel


Viskas buvo per daug tobula, kad būtų tikra. Atrodė, jog tai nuostabiausias sapnas, iš kurio pabusti visai nenorėjau. Bet reikėjo. Nesu tas, kuris sutvertas gyventi ilgai ir laimingai. Valentino dienos vakaras. Sėdžiu vienui vienas bendrabučio kambaryje, apsikabinęs raudoną, pūkinę širdies formos pagalvėlę ir žvelgdamas į meilės dienai skirtą suvenyrą ant kavos staliuko: du nosytėmis susiglaudę šunyčiai ant nedidelės širdelės. Jie, matyt, beprotiškai laimingi... Ne, aš nebeverksiu. Jau per daug prisiverkiau ir prisikenčiau savo gyvenime, kad ašaročiau dėl tokio menkniekio, kaip meilė. Kai tu jį myli taip, kad rodos širdis iššoks iš krūtinės; kai sužinai, kad jis rengia slaptą Valentino dienos staigmeną prisipažinimui meilėje; kai pieši užrašų knygelėje širdutes, su judviejų vardais, svarstydamas, kokiais žodžiais išsakyti savo jausmus, o jis ima ir pareiškia, kad jo simpatija - kažkoks pasiuntinukas drabužių parduotuvėje, kurio net vardo negali prisiminti... Velnias, vis dėl to pravirkau. Įsikniaubiau į pagalvę ir sukūkčiojau prikimusiu balsu. Kodėl? Nes man skaudėjo. Taip, aš žinau, kad rodyti jausmus nevyriška, bet koks iš manęs vyras, a? Jei net mano antras vardas - močiutės garbei. Elizabet. Su tokiu vardu pasauly spėju aš vienintelis toks... Nors Elizabet buvo viena iš karalienių moterų... Pala... Moteris! Štai kur problema! Gal aš ir DIVA, bet esu pasmergtas būti vyru. Tokia jau prigimtis, kvaila gamtos klaida...
Įdomu, kuriam pasaulio krašte dabar Bleinas? Ar jam pavyko pakabinti kokį vaikinuką šio vakaro šokiams? Manau, kad taip. Jis simpatiškas, žavus, šmaikštus, protingas... Kai šypsosi, kai šnabžda, kai dainuoja, kai kalba, kai laipo ant baldų lyg vaikas, kai juokiasi, kai flirtuoja, kai stebi futbolo varžybas, kai miega, kai valosi dantis, kai "šaudo varnas" per prancūzų kalbos pamokas... Tas, kam atiteks jo širdis, bus laimingiausias žmogus visam pasauly. O man tiesiog neverta...
Išgirdau prasiveriant duris ir akimirksniu atsiguliau išilgai sofos, kad likčiau nepastebėtas. Matyt čia Vesas arba Deividas. Galbūt vėl kažką užmiršo (kaip jiems jau tapo būdinga). Gulėjau sulenkęs kojas per kelius ir palenkęs galvą, kad niekas nė nepagalvotų, jog Vienišų Širdžių Klubo įkūrėjas čia slepiasi nuo baisiojo likimo.
- Ačiū, kad palydėjot, vaikinai.
Bleinas? Žvilgtelėjau į laikrodį. Penkiolika po aštuonių. Grįžti iš pasimatymo ankstoka. Gal kas atsitiko?
- Nėra už ką, biče!
- Gerai padarei, kad mums pasipasakojai. Gali mumis pasikliauti.
Apie ką jie kalba? Ką tokio jiems papasakojo Bleinas, ko nepasakojo net man? O juk mes buvom...ir, manau, esam vienas kitam nuoširdūs ir atviri. Nuraminęs save klausiausi toliau.
- Privalai jam tai pasakyti. Kuo ilgiau tai užsitęs, tuo labiau kankinsitės jūs abu.
- Vesas teisus. Pasakyk, kol dar nevėlu.
Vis dėl to buvau teisus. Bleinas tikrai įsimylėjo. Kad ir kaip būtų skaudu, džiaugiuosi už jį. Galbūt jam pavyks užbaigti savo pasaką laimingai?
- O jei po viso šito jis manęs nesiklausys? Jei nenorės nieko girdėti? - Bleino balsas skambėjo taip beviltiškai ir nusivylusiai, kad man sudiegė širdį. - Jeigu prisipažindamas aš rizikuoju mūsų draugyste?
Vadinasi, tas vaikinas, kurį jis pamilo, yra geras draugas. Toks geras, kad turėčiau jį pažinoti. Mintimis perbėgau galimų kandidatų sąrašą: Kristoferis, Loganas ir tas vyriausias Eviganų berniokas - sąrašo viršuje. Gal pavyks nugirsti ką daugiau?..
- Bleinai, po perkūnėliais, eik ir padaryk tai! Galvą dedu, kad jis myli tave ne ką mažiau. Blogiausia, kas gali nutikti - jis atsisakys. Bet tai neturėtų pakenkti jūsų draugystei... Dabar tu esi viskas, ką jis turi...
Klausiausi Deivio žodžių ir suspaudė širdį. Prisiminiau draugus, likusius Makinlio vidurinėje. Britani, su kuria maniau pakeisiąs savo orientaciją, Finą, buvusią simpatiją, tapusią mano įbroliu. Na, ir Semą, kurį per klaidą palaikiau iš "savo komandos" ir bandžiau kabinti. Tačiau Bleinas... Tai kitas atvejis. Atvejis naujame knygos lape. Tušti nuotraukų albumo lapai, kuriuos maniau užpildysiantis, bet dabar tenoriu išplėšti juos iš savo gyvenimo albumo, palikti tik tuščią, beorę, bedvasę terpę, kurioje nebūtų nieko - nei rožinių svajonių, nei tuščiažodžiavimų, nei banalių flirtavimo būdų. Jokios meilės, jokio skausmo. Tik tuščia erdvė. Besiplečianti. Užimanti visą protą ir užgulanti ausis, kol jose ima spengti. Spengianti tyla. Užsitrenkusios durys bylojo, jog kažkas paliko kambarį. Atsisėdau, vis dar nepaleisdamas iš rankų savo bėdų ir skausmų kempinės, sugėrusios ne tik ašaras, bet ir visą suskaupusį sielvartą: ir vėl vienas. Gal ir visai nieko, kai geriau pagalvoji... Šaldytuve, rodos, dar liko kibirėlis šokoladinių ledų. Pasileisiu kokį nors seną romantinį filmą ir kimšiu ledus, susisupęs į šiltą, meškučiais papuoštą pledą. Kaip kokia gyvenimu nusivylusi senmergė...
- Kurtai? Tu čia?
Krūptelėjau ir pabijojau pajudėti iš vietos. Kodėl Bleinas liko? Ar jis neketino eiti pas kažką ir prisipažinti meilėje? Pagaliau išdrįsau įkvėpti. Kodėl jis šitaip elgiasi su manimi? Kodėl man kas kartą užgniaužia kvapą, kai jis šalia, kai liekame vienu du? Nors puikiai žinau, kad nusvilau meilėje...
- Tu čia? Maniau, kad tu...
- Vakarėlyje? - pabaigiau kambarioko mintį ir liūdnai šyptelėjau. Atsisukęs dar spėjau pamatyti, kaip jis linktelėjo. - Vakarėliai meilės dienos proga nėra skirti vienišiams sudaužytomis širdimis.
Žinau, žinau, kad persistengiau. Perlenkiau lazdą. Mano širdis nėra sudaužyta. Ji vis dar plaka tuo pačiu ritmu: blein, blein, blein... Jis priėjo artyn ir atsidusęs nusivilko paltą ir pakabino jį ant sofos atlošo.
- Kurtai... Patikėk, aš tikrai jaučiuosi kaltas dėl to, kas šiandien nutiko... - nors nemačiau, nes nudelbiau žvilgsnį į lakuotas grindų lentas, bet galėjau galvą guldyti, kad Bleinas žiūri į mane tomis iš proto varančiomis šunyčio akutėmis.
- Neatsuprašinėk, - ištariau pakėlės galvą, nors jis nė sykio manęs ir neatsiprašė. - Aš puikiai suprantu, kad mes - geri draugai.
Pamačius bičiulio šypseną negalima likti nusiminusiam, tad mano skruostai švelniai raustelėjo ir aš nusišypsojau.
- O kodėl tu ne vakarėlyje? - užklausęs jo, atsisėdau ant sofos, pasikišdamas kojas po užpakaliu. Tai buvo mano mėgiamiausia ir patogiausia poza. Bleinas prisėdo šalia. - Maniau jog tu iš tų žmonių, kurie neatsisako gerai pašėlti vakarėliuose.
- Tu teisus, - šyptelėjo jis, užsimesdamas koją ant kojos ir atsisukdamas į mane. - Tačiau, kaip jau žinai, šįryt netekau savo Valentino, per mane jį atleido iš darbo, o tolesnę istoriją tu žinai...
Nežinau kodėl, bet toks vaikino pasakojimas sukėlė man krizulį. Nors prieš keletą minučių dėl to paties išverkiau vos ne Kaspijos jūrą.
- Tau juokinga? - Bleinas kilstelėjo vieną trikampį antakį.
- Ne, - akimirksniu surimtėjau ir pasitaisiau plaukų sruogą, įkyriai lendančią į akis. - Aš tikrai ne...
- Pala, tau juokinga? - jo akyse sužaibavo pažįstamos kibirkštėlės, o lūpas perkreipė velniūkiška šypsenėlė, nežadanti nieko gera. - Tuoj tau parodysiu!
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
rašanti.
M. Mažvydas
M. Mažvydas
avatar

Pranešimų skaičius : 226
Prisijungė : 2011-06-03
Amžius : 23
Miestas : in your dreams.
Tikras vardas : Šarlotė ^^

RašytiTemos pavadinimas: Re: Some one-shot drabbles.   Kv. 08 04, 2011 12:14 pm

sakyčiau visai nieko :)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
 
Some one-shot drabbles.
Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Mes Rašom :: Proza :: Novelės-
Pereiti į: