Sveiki.
Šiuo metu esu žiauriai susinervinusi. Dėl to, kad artėja mano gimtadienis, o visiems nusispjauti, niekas nesistengia padaryti man nors menkiausios malonios šventės. Tikrai nenoriu be galo brangių dovanų ar super didelio vakarėlio su sprite buteliuose paslėptu vermutu. Paprasčiausias dėmesys žmogui per šventę. Paprasčiausia maloni, į batų dėžę supakuota staigmenėlė- bendra nuotrauka, draugystės apyrankė ar laiškas, kurį galima atidaryti tik vakare, grįžus namo... galų gale tik man sukurtas eilėraštis! Ar tai daug kainuoja? Man nereikia auskarų po paraliais, man reikia menkieko, padovanoto su didžiausia meile. Noriu gauti tai, ką dovanoju pati. Ar išvis pas kai kuriuos yra toks dėkingumo jausmas? Ar jie nors kartą pagalvojo "ji man padovanojo tokią nuostabią dovaną, gal ir man ją maloniai nustebinti?"
Dėl N. ir Ž. dovanų sutemus per lietų trenkiausi į Akropolį ir laukiau ten valandą, kol man pagamino nuotraukas, paskui grįžus iki išnaktų dažiau batų dėžę ir dėjau į ją dovanas, prie kiekvienos pridėdamą lapą su komentaru bei palinkėjimu, galiausiai tik atsikėlus skuodžiau į parduotuvę ieškoti jų mėgstamiausių guminukų, kurių net ne visur būdavo... Bet visas tas vargas bei nervinimasis atsipirkdavo, kai sušukdavau "su gimtadieniu" ir stebėdavau jų džiaugsmingas reakcijas išpakuojant dovaną. Vėliau mes susitarėm, kad viena kitai per gimtadienį visuomet paruošim didelę staigmeną. Taigi, staigmeną šiandien gavau. Didžiulę. Bet tokią didžiulę, kad daugiau niekada nebekviesiu jų į savo gimtadienio šventę. O jei jos pasikvies į savąją, padovanosiu vokelį su pinigais. Super duper originalu. Taip mestelsiu tą vokelį ir tėkšiu "su gimtadieniu ir linkiu laimės bei meilės". Ir tegul apsišika.
Jos dviese į mano gimtadienį vėlavo. Atėjusios tėškė prieš akis kažkokius auskarus, milkos šokoladą ir sako: "čia mūsų bendra dovana". Šlamšdamos vaišes abidvi tauškė apie savo stovyklas ir bendrus pažįstamus, tad nesuvokdama, apie ką jos šneka, tylėjau. Paskui Coffee-Inn'e pavaišinau jas kava. Geriam geriam, staiga viena: "man reikės jau eiti, nes šopintis eisiu". Prabyla ir kita: "aš irgi eisiu, nes vakare svečių turėsiu ir reik vaišes suruošt". Po mūsų susitikimo praėjo valanda su trupučiu ir jos jau išvažiavo, palikusios mane afterparty'inti vienai Europos aikštėj prie spalvotų netikrų karvių.(:
Laimingo artėjančio gimtadienio, Kristina!!!
rodiklis 
