Tekstai

Tai va, pagaliau įkeliu savo pirmus darbus. Nors iš tiesų jie parašyti jau gan senokai... Pirmi tekstai - tai "ištraukos" iš viduramžių žmogaus gyvenimo. Kol kas tik du, bet viliuosi, kad bus ir daugiau... Tikiuosi nesuklydau su jokiais faktais ir gavosi samonė ;D

Iš riterio dienoraščio …

Iš damos dienoraščio...

Sakiniai kiek kapoti ne tose vietose, kur reikėtų, ypač damos dienoraštyje. Kalbant apie siužetą, ką tik baigiau skaityti Nibelungų giesmę, o ten apstu riterių, damų, viduramžių dvasios ir panašių dalykų, todėl ir tavieji tekstukai susiskaitė gana greitai. :) Įdomi idėja, iš ties.

Et, taip seniai čia lankiausi. Todėl dabar taip norisi ką nors čia jums parodyti. Neparašiau dar nieko gero. Dar tik brandinu. Tad kol brandinu, paskaitykit vieną miniatiūrą, kurią parašiau vėlai vakare per vieną akimirką. Užėjo vat noras tokią nesąmonę parašyt:


Žvaigždžių dulkėmis lijo visą naktį. Namų stogai ir medžiai pasidengė plonu sidabro sluoksniu. Gatvėje miegojusių kačių kailiai taip pat blizgėjo, kol neišaušo rytas. Su pirmais saulės spinduliais dulkės ėmė tirpti ir galiausiai apie 8 valandą jau buvo visai išnykusios.
Jauna mergina nespėjo nubusti iki aušrai patekant ir pririnkti jų atsargoms. Žvaigždžių dulkėmis buvo gydomos visos egzistuojančios ligos, todėl naktimis retas kuris nepasinaudodavo proga gauti nemokamų, o svarbiausia, veiksmingų vaistų. Kitas lietus numatomas tik po kelių mėnesių, tad merginai prabudus ją tikrai užgrauš kaltė.
Ji prabudo praėjus tik gerai valandai po aštuntos, kuomet storas ir tingus katinas ėmė murkti prie ausies, prašydamas ėsti.
- Eik šalin, Murkly.
Katinas pliaukštelėjo letena merginai per veidą ir ši kaip mat atsimerkė.
- Ar tau protas pasimaišė?! - sušuko ji, staigiai pašokusi nuo pagalvės.
- Pašerk mane, - pareikalavo katinas ir nutaisė piktą miną.
- Paprašyk, kad pašertų kas nors kitas, - tarė mergina ir vėl padėjo galvą ant minkštų patalų.
Katinas žinojo, kad be jos daugiau niekas kitas to nepadarys. Todėl vėl pliaukštelėjo per veidą, šįkart šiek tiek išleisdamas nagus. Ant merginos veido pasirodė nežymus įdrėskimas. Pajutusi skausmą, ji stryktelėjo iš lovos, sugriebė katiną už pakarpos ir išmetė pro duris.
- Ir kad daugiau nesirodytum! - sušuko ir užtrenkė jas alkanam prieš nosį.
Akimirką katinas pagalvojo, kad galbūt pasielgė kiek per drastiškai, tačiau išgirdęs savo gurgiantį pilvą suprato, kad teisingiau ir negalėjo pasielgt.
"Kam reikalingi tokie šeimininkai, kurie neprižiūri savo globotinių", pagalvojo jis. "Susirasiu naują, geresnį."
Tuo tarpu mergina lakstė po kambarį kaip pašėlusi, stengdamasi atrasti paskutinius žvaigždžių dulkių likučius.

O man patiko, kad TAU patiko ;D Matai, tą katino kalbėjimą galima interpretuoti įvairiai. Kai rašiau, taip, tas katinas iš tiesų prabilo balsu. Bet kartu norėjau ir suteikti galimybę skaitytojui tai suprasti ir kaip kažkokį katino gestą, išreikštą jo mintyse ištartu balsu. Tas, kuris nekreips dėmesio į tai, kad vien žvaigždžių dulkių paminėjimas jau yra neįprasta, jis interpretuos , remdamasis tuo mano įvardytu antruoju būdu. Bet kadangi užsikabinai prie tų dulkių, tai ir katino kalbėjimas sukelia įtarimų.

Pasiuntinys atnešė man laišką, atsiųstą iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Ištrinčiau žodelį "atsiųstą" ir palikčiau tiesiog "atnešė laišką iš LDK." 


Vyro vasalas pagelbėjo man užlipant ant žirgo. Šį rytą teko bažnyčion joti be vyro, nes jis turėjo svarbių reikalų kunigaikščio Vytauto pilyje. Po akimirkos jau jojome pro vartus. Jei gerai pamenu moteris ant balno joti pradėjo tik... Pramonės perversmo metais, dešimtmečiu prieš jį galbūt. Iki tol tai buvo laikoma labai nepadoru ir netinkama, moteris negalėjusi lipti ant žirgo, o tuo labiau juo joti. Taip pat, jei čia damos dienoraštis - ji tikrai būtų keliavusi karietoje.


Tokie maži pastebėjimai. O šiaip likau sužavėta ir vienintelė mintis atėjusi į galvą - kodėl ji nerašo romano skyriuje??? Tikrai būtų įdomu paskaityti ilgą istoriją su nuolatiniais veikėjais, siužeto vingiais ir pan. Tikiuosi apsvarstysi tai, labai norėčiau perskaityti tavo romaną.

Linačka, bandžiau rašyt didesnės apimties kūrinį viduramžių tematika, bet kol kas nelabai kas rutuliojosi. Bet kad dabar jau užvedei mane, tai gal ir sulauksi ko nors...  :D

Na svarbiausia turėti tvirtą branduolį - idėją. O tada lyg vyniodama siūlus aplink jį ir sukursi savo istoriją su savo veikėjais ir savo siužetu. Reikia tik nebijoti rizikuoti išžengti iš savo komforto zonos ir pamiršti "ar patiks kitiems, ar bus populiaru". Su nekantrumu lauksiu tavo kūrinio ! :)