19.06.11

"Tebūnie naktis". Nie wieder. Aišku, smagu matyti matyti nemiegantį Vilnių, tačiau kokia publika susirenka... Svirduliuojantys, besikeikiantys diedai, "menininkai" ir šiaip visokie laisvų pažiūrų nusitąsėliai. Na be gerai, galvojam, ignoruosim tokius ir nueisim į fluxus ministeriją keistuolių paklausyti. Aha. Taip ir paklausėm. Visa ministerija buvo sausakimša, visur pilną "fainuolių menininkų", kėpuoji mažai deguonies turinčiu oru, myžalų, alkoholio ir cigarečių smarve bene ir tave jau pykint pradeda. O keistuoliai dar net į scena neįžengę. Taip mes ir palikom tą siaubingą pastatą su siaubingais žmonėmis. Pasukome Lukiškių aikštės link, kur laukė tikra atgaiva- maestro Petras Geniušas. Plaučiai buvo pilni gryno vėsaus oro, o širdis, siela, inkstai ir šiaip viskas aplinkui- fortepijoninės muzikos. Susirinkę žmonės irgi buvo visai kitokie. Buvo nemažai ir pagyvenusių, galbūt fortepijono mokytojų, kurie šią naktį nusprendė paskirti turbūt kultūringiausiam renginiui. Vienu žodžiu, Lukiškių aikštėj man buvo gera ir jaučiausi savam kailyje prie savų žmonių.(:
Hrrr, aš šiandien kažkokia skysta. Labai nekenčiu tokios būsenos. Dabar esu panaši į vieną iš šių šokinėjančių veidukų , šaukianti "nekenčiu tokios būūūsenos!" Viskas, einu, nebegaliu.