Sveikučiukai.
Šiandien vos neapsiverkiau per paskutinę lietuvių kalbos pamoką. Aš dar tik baigiu aštuntą klasę, tačiau tokios mokytojos būtų be galo gaila net pradinę baigiant. Et, pastarosiomis savaitėmis esu tarsi kempinė- stengiuosi sugerti visas nuostabias mokyklos akimirkas. Netgi į mano taip nekenčiamą mokyklą žvelgiu šviesesnėmis spalvomis. Kodėl nekenčiama? Svarios priežastys. Patyčios. Tačiau juk ta šeštos klasės žiema praėjo taip seniai, tad kodėl man nepažvelgus į kitus dalykus? Kodėl neatkreipus dėmesio į nuostabius mokinius ir puikius klasiokus? Tebūnie pamirštos jų išdaigos ir mūsų klasės nevieningumas. Aš taip pasiilgsiu savo klasiokų, su kurių dalimi mokomės jau nuo praidinių klasių. Pasiilgsiu netgi matematikos mokytojos, kuri nieko neišmokė ir mūsų klasės nemėgo. Pasiilgsiu staliaus! Ir raudonos direktoriaus beisbolo kepurėlės... Ir lakstymo į Maximą per ilgąsias pertraukas... Ir Širdingai Dėkoju kasininkės... Arrrhw, tuoj apsiverksiu.:D
Šiandien buvo pats nuostabiausias fortepijono koncertas per visus aštuonis mano mokymosi metus. Šitiek pagyrų, plojimų, padėkos raštas, gėlės, bla bla bla... Jaučiu, kad tikrai puikiai pagrojau. Keturi kūriniai vienas po kito, begrodama ant scenos taip suprakaitavau ir pavargau...:D Kadangi šiandien jau aš apnikta keistos nuotaikos, visą koncertą galvojau, koks šūdas bus kitais metais baigti muziką. Neturėsiu ką veikti. Ką aš be Antano veiksiu? Kas tas Antanas?:D Pats geriausias ansamblių draugas visatoje. Nuo kokios antros ar trečios fortepijono klasės mudu koncertui vis ruošdavom kokį ansamblį. Ir šiaip visuomet būdavom tokie neklaužados per solfedį, nuolat plepėdavome, juokdavomės iš mokytojų... Ir jis mėgsta futbolą ir Vokietiją, tai išvis bendrą kalbą esam radę. Vienžo, bus labai gaila. Pasiilgsiu jo.
Viskas, einu miegoti. Man dar reikia rytoj į mokyklą. Turėsiu grąžinti biologijos vadovėlį ir vėl su klasiokėm pasidievagoti, kaip mes nesiruošiam penktadienio klasės pasirodymui.:D
Labanakt.(:
rodiklis 
