Mes Rašom

Tavo kūrybos namai
 
rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Epistolinis rašinys.

Go down 
AutoriusPranešimas
rašanti.
M. Mažvydas
M. Mažvydas
avatar

Pranešimų skaičius : 226
Prisijungė : 2011-06-03
Amžius : 23
Miestas : in your dreams.
Tikras vardas : Šarlotė ^^

RašytiTemos pavadinimas: Epistolinis rašinys.   Sk. 06 05, 2011 12:13 pm

Sveiki medžiai, pušys, eglės, beržai ir ąžuolai!


Aš pušis. Graži,
jauna, sveika pušis, gyvenanti įspūdingo grožio Labanoro girioje. Šalia manęs auga dar kelios mažos pušelės. Su jomis vakarais, kai neturiu ką veikti, labai
mėgstu paplepėti, pasidalinti prabėgusios dienos įspūdžiais. Retkarčiais ant
mano šakų nepamiršta nutūpti ir koks strazdas giesmininkas, nepamiršta
pačiulbėti man vieną kitą dainelę. Palinksminęs nuskrenda toliau savais
keliais. Tačiau kažkodėl
aš visą gyvenimą svajojau augti ten, kur gyvena daug žmonių. Galvojau,
kaip jie ateitų ir mane apkabintų... Lyg kokį ąžuolą... Karštą vasaros
dieną mergaitė atsiremtų į mano kamieną ir skaniai nusnūstų... Žmonės mane
mylėtų! Aš jiems teikčiau džiaugsmą, palaimą!
Ir štai netikėtai šiltą pavasario dieną iš niekur nieko netoli manęs suburgė
sunkvežimis. Iš jo išlipo du pečiuiti vyrai.
- Ei, Stasy! Pažiūrėk į šoną! – sugriaudėjo vyriškio balsas, ir jis pamojo ranka. – Antai kokia graži pušis auga! Ji miesto parkui puikiai tiktų! – ir dūrė į pirštu
tiesiai į mane.
- Žilvinai, kviesk
likusius du! – Stasys mostelėjo galva į sunkvežimį, kuriame sedėjo dar du
vyrai. „ Šiai gražuolei išgabenti prireiks daug jėgos“, - pamąstė garsiai
jie.
Man širdis apsąlo, kai vyrukas bedė į mane pirštu. Aš tokia, regis, paprasta pušelė keliausiu į didelio miesto parką?! Tai didžiausia mano svajonė!
Po kelių minučių prisijungė ir likę du vyrukai. Vyriškiai vilkėjo vienodas žalias uniformas, ant kurių didelėmis raidėmis buvo užrašyta: VMPĮ (Vilniaus medžių persodinimo įmonė). „Šie žmonės nuvažiavo tiek daug kilometrų tik dėl manęs?“, - išdidžiai ir tyliai pamąsčiau.
- Privažiuokit!– sušuko Stasys.
Jis rankose laikė kastuvą, laukdamas pasirodančios
darbo jėgos. Pradėjo kasti po manimi žemę, ir po gero pusvalandžio aš jau gulėjau jų sunkvėžimyje. Tiesa, prieš tai, jie užpylė kažkokio tirpalo ant mano šaknų, kuris pradėjo jas labai kutenti, bet tirpalas tuoj pat įsigėrė, ir jaučiausi tarsi naujai gimusi.
Važiuojant keliu, nors ir labai kratė, man buvo tas pat – aš tiesiog laukiau nesulaukiau,kada išvysiu parką. Tik, žinoma, gaila, kad nespėjau atsisveikinti su draugais. Aš jų labai pasiilgsiu...
Praėjo keturios valandos. Mašina sustojo. Supratau – jau atvažiavome. Miško darbininkai išlipo iš sunkvežimio ir nuėmė nuo manęs tinklą.
- Neškit ją
ten, - parko darbuotoja parodė ranka į jau iškastą duobę.
Vyrai nutempė mane iki duobės. Kai
aš jau buvau tvirtai įstatyta, pasijutau keistokai:
jaučiausi lyg nesavame kailyje, bet netrukus pripratau. Po kelių dienų
susiradau naujų draugių pušelių. Tik jos atrodė ir elgėsi keistokai: viena buvo
pusiau geltona, pusiau žalia, kita kalbėdama dusdavo... Jos man prasitarė, jei
turėtų kojas, neštų iš čia sveiką kailį. Aš užmezgiau su jomis pokalbį.
- Tai nejaugi
žmonės čia neateina apkabinti jūsų? Nejaugi karštomis dienomis vaikai neatbėga nusnūsti valandėlei atsirėmę į jūsų kamieną?
- Vaikeli, čia
tau ne rojus, - atsakė jos vienbalsiu.
Jomis kažkodėl nenorėjau tikėti; tačiau dienos
slinko, o aš vis laukiau ir laukiau ateinančių žmonių, tačiau jie taip ir
nepasirodydavo.
Vieną gražią dieną pajutau tai, ką jau buvo
pajutusios kitos pušys gyvendamos čia...pasijutau nepraejus nė dviems mėnesiams esanti tarp šiukšlių, o kas
keisčiausia žmonės net nesiruošė parko tvarkyti.
Pradėjau sirgti: dusau nuo automobilių išmetamų dujų, šunų šlapimas graužė mano šaknis, tad aš pradėjau gelsti. Pagaliau išmušė baisiausia valanda mano gyvenime: mano gyvybė nustojo rusenti. Aš MIRIAU.
Žmonės mane nukirto ir išvežė į popieriaus gamyklą. Štai aš čia, prirašytas popieriaus lapas. Nelaiminga pušis, tikėjusi, jog mieste gyventi yra geriau, apsiriko...
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
rašanti.
M. Mažvydas
M. Mažvydas
avatar

Pranešimų skaičius : 226
Prisijungė : 2011-06-03
Amžius : 23
Miestas : in your dreams.
Tikras vardas : Šarlotė ^^

RašytiTemos pavadinimas: Re: Epistolinis rašinys.   Sk. 06 05, 2011 12:23 pm

na, nežinau. mano Lietuvių mokytoja taisė, o ji pagyvenusi yra laabai, todėl yra tokių žodžių kaip "pečiuiti" ir pan. ;DD
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
wanderlust
*
*
avatar

Pranešimų skaičius : 1366
Prisijungė : 2010-07-27
Amžius : 27

RašytiTemos pavadinimas: Re: Epistolinis rašinys.   Sk. 06 19, 2011 4:27 pm

Įdomi rašliava. Įdomios mintys. :) Gal vietomis ir keistokai skambėjo, o pati istorija tikrai primena mokyklos rašinių laikus, taip sakant, paruošta mokytojos skaitymui. :)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
rašanti.
M. Mažvydas
M. Mažvydas
avatar

Pranešimų skaičius : 226
Prisijungė : 2011-06-03
Amžius : 23
Miestas : in your dreams.
Tikras vardas : Šarlotė ^^

RašytiTemos pavadinimas: Re: Epistolinis rašinys.   Sk. 06 19, 2011 8:15 pm

:)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Epistolinis rašinys.   

Atgal į viršų Go down
 
Epistolinis rašinys.
Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Mes Rašom :: Proza :: Novelės-
Pereiti į: