I'm here when you there

Buvo tylu. Skersgatvyje stoviniavo mergaitė. Maždaug septynerių metų. Ji verkė. Jos ašaros riedėjo jos skruostu. Bet jos buvo nepaprastos ašaros, jos buvo juodos lyg nafta. Tuo pačiu ir sausos. Ji ten stovėjo kas nakt. Bet vienintelį kartą verkė.
Kartą ją ten mačiau ir dieną. Tada ji neverkė ir nebuvo viena. Ji žaidė su draugais. Visi jie buvo keisti;vieni švytinčia oda,kiti kaip ir ji verkė naftos spalvos ašaromis,o treti... Nežinau jie niekuo neišsiskyrė iki sutemos... Kai sutemdavo jie pasiversdavo lediniais.

Įdomios mintys, tačiau nesurišu visų metaforų su realybe. Turint omeny, kad tau dešimt metų, sveikinu už mintis, nors jos ir nėra labai šviesios ir linksmos. :)

Keistas tekstas, neišsamus, neišsako minties, asmens, kurio matytus vaizdus aprašai, jausmų ir t.t. Įdėją reikėtų vystyti, bet, kaip ir sakė ewigkeit mintys įdomios.