Taigi, pats pirmasis RIMTAS mano kūrinys meilės tema.
____________________________________________________
Skyrius Nr. 1 - Nepažįstamas klientas ir vyno butelis.
Tai buvo dar viena įprasta mano darbo diena "Šampanėje". Dirbu paprastoje mano pačios įkurtoje parduotuvėlėje, prekiaujančioje prancūziškais alkoholiniais gėrimais: šampanu, vynu, konjaku. Darbo diena ėjo į pabaigą, tačiau kliento nebuvo nei vieno. Nėra ko ir stebėtis - trečiadienio vakaras. Visi paskendę savo darbuose ir tiesiog nėra laiko švęsti.
Mano mintis prasklaidė varpelio skambutis. Kažkas atėjo. Pakėlusi galvą išvydau pusamžį vyriškį, žilstelėjusiais plaukais ir einantį link prekystalio. Nejaugi jis atėjo nusipirkti kažko mano parduotuvėlėje?
- Sveiki,- pasisveikinau ir nusišypsojau, mano manymu, per greitai, nes svečias, dar nebuvo priėjęs prekystalio. - Kažko ieškote?
Ir išties, vyriškio akys kažko inirtingai naršė po lentynas, prikrautas įvairiausių rūšių gėrimais.
- O ką pasiūlysit?
-Žiūrint, kokiai progai, - tariau ir išlindau iš prekystalio.
-Romantiška vakarienė, - šiuos žodžius vyriškis ištarė labai švelniai, ir pakėlusi akis, negalėjau nepastebėti jo pavargysių, tačiau vis dar spindinčių šviesių akių.
- Tai labai sudėtinga, - tariau, sukaupusi visas savyje slypusias jėgas. - Tai priklauso nuo jausmų širdyje, jos dūžių ritmo ir...
Man nebaigus sakinio pajutau, kaip mano ranka, nešina jo rankos, atsidūtė jam ant krūtinės, ties širdimi.
- Jauti?- tarė jis šilkiniu savo balsu ir nusišypsojo. - Užsimerk, nagi.
Šiek tiek sudvejojusi, vis dėl to užmerkiau akis, ir pajutau tolygų jo širdies plakimą.
- Matai? Ga-gan... Ga-Gan...
Aš virptelėjau, bet nemanau, kad jis tai pajuto. Patraukusi ranką ir atmerkusi akis, nuoširdžiai jam nusišypsojau.
-Geriausia rinktis vyną. Jis labai tinka tokioms ramioms asmenybėms. Siūlyčiau nestiprų, kad neužgoštų vakarienės skonio, - aš su pasididžiavimu nuėjau prie mėgstamiausios savo lentynos ir ištraukiau keistokos formos butelį. Nuvaliusi nuo jo nedidelį sluoksnį dulkių, grįžau prie kliento. - Štai tobulas variantas:64 metų, bordo, pusiau saldus "Chanette de Burgois".
Jis nusišypsojo ir paėmė butelį iš mano rankų.
- Kiek skolingas?
- 1 250 svarų, - ištariau ir akių pakelti jau nebesugebėjau, bet mačiau, kaip jo rankos iš piniginės ištraukia kupiūras, kaip mano rankos jas paima ir įdeda į kasą.Vėl suskambo varpelis. Jis išėjo.
Pagaliau atėjo metas uždaryti krautuvėle. Jez, šis klientas nuvargino mane labiau, nei dešimt paprastų pirkėjų. Ir kuo gi, jis toks ypatingas? Mąstydama apie šiandien dieną, ir gvildendama šį klausimą, aš užrakinau parduotuvę ir grįžau namo. Mane nustebino ant laiptų stovintis paketas. Nusinešiau jį į vidų ir nedelsdama išvyniojau. Pirmas iškrito raštelis:
"Sveika,
niekaip negaliu išmesti iš galvos mūsų susitikimo. Žinau, kad esi labai užsiėmus ir panašiai, bet galbūt sugebėsi man padėti. Ką manai apie vakarienę "Užmiesčio rojuje"? Girdėjau, kad ten puikiai ruošia jūrų gėrybes. Kaip tau rytojus, septinta valanda vakaro?"
Jokio parašo? Keista. Užmečiau akį į pakete esančią dovanėlę. O Dieve! Pakete, paklotame raudonu šilku, gulėjo "Chanette de Burgois" butelis.
rodiklis 
