va vienas toks eilėraštis. Jau senokai sukurtas, bet tik dabar iškeltas į dienos šviesą ;DD
Odė vakarui
Vakaras ateina lėtai, minkštom katės letenėlėm. Tarsi vaikas. Stengdamasis nepažadinti tamsos. Visada jį įsileidi.
Nes bijai.
Kad nesušaltų.
Visada įsileiskim tuos, kuriem šalta lauke.
Vaikas pažiūrėjo į mane saulės išbalintom akim. Ištiesė ranką. Padavė svajonę. Susapnavau...
.... vakarą.
Tokį laukiamą.
Ramų.
Dienų nereikia.
Jos per daug šviesios.
Išbalina akis...
Vakare įsileidi į širdį ir sielą svajones.
Prisiminimus.
Ir vaiką.