Galaktikų triukšmo fone

O man šiame eilėraštyje trūko nuoseklios minties. Buvo aiškių detalių, tačiau neužtektinai.

Tai ne tokio stiliaus eilėraštis.
Kaip sakė Alenas Ginsbergas, poezija yra garsais, artikuliuotais žodžiais išreiškiamas jausmas, emocija. Šiuo atveju aprašyti vaizdiniai tą emociją apibūdina. Į eilėraštį reikia žiūrėti kaip į visumą. :))

Aiškiai matosi to paties Aleno Ginsbergo ir jo 'Howl' įtaka. Įdomus savas pritaikymas. :)

Ačiū.
Perskaičiau, susižavėjau, pamėginau parašyti kažką panašaus.
Ieškoti savęs ne nuodėmė, taip?

Ne nuodėmė, o atvirkščiai - pagirtinas dalykas. :)

Poetas eretikas

Vienišam poetui
Bloga darosi gyvent.
Skrandis atsisako virškint
Nuomones kitokias. Bent
Mintys jo - poezija, kurią
Dažnai kvailom ir nepatyrusiom
Erezijom vadina.
Vienišas poetas
Slepiasi po akmenim
Kaip šliužas koks,
Kuris poruojasi
Gražiai ir tyliai
Žiūri į tave, bičiuli, -
Nors imk ir sprok, -
Matydamas ten nulį.

Vienišas poetas,
Dėvintis raudoną paltą,
Juokiasi iš seilių burbulų
Ir „aš nekaltas!" rauda.


Buvusiajam

Užšaldyto laiko kameroje,
Tarp tūkstančių vaivorykščių
Ir juoko konvulsijų,
Tirpstančiame alsavime
Mūsų kūnai plūduriuoja.
Arbatos puodeliai tuštėja ir pildosi
It nedrąsios svajonės,
Nes išdidumas mūsų - virš visko.
Tu sėlini iš paskos
Naują grobį dantimis ir nagais vilkdamas,
O aš mėtau pėdas ir plunksnas,
Nes varnams ir tamsai atsidaviau.
"Būta čia ko", pasakau ir nutylu --
Vis dėlto būta čia meilės.

Abu labai gražūs.
Štai taip.

Dėkui. ;]

Nepakartojami eilėraščiai! Ypač antras, nors, žinoma, pirmasis taip pat nuostabus :) Tiesiog trūksta žodžių...

Labai labai labai nuostabiai.
ypač ta vieta:
"Tarp kryžių ežiai pasislėpę - tai pušys,
Nes kai širdį duria - tu gyvas."

:))))

Labai dėkoju ir neišpasakytai džiaugiuosi, kad patiko.




***

Mano žodžiai jus slegia
Sunkūs it akmenys ir veriantys
Kaip nebylios ašaros šviesiaplaukės,
Kurią pamilau netyčia.
Ak... Mano žodžiai,
Kurie teisia nežinodami,
Žolėse pernakt voliojasi,
O rytais, nubudus sąžinei,
Tarp popieriaus ir plunksnos vyniojasi.

Žodžius surinko šviesiaplaukė
Ir nuprausė tyriausiam vandeny.
Tik jie, sudėti į istorijas, nuskendo
Palikę dumblą veidrodėlio atspindy.

gražu :)

Citata :

Mano žodžiai jus slegia
Sunkūs it akmenys ir veriantys
Kaip nebylios ašaros šviesiaplaukės,
Kurią pamilau netyčia.
Ak... Mano žodžiai,
Kurie teisia nežinodami,
Žolėse pernakt voliojasi,
O rytais, nubudus sąžinei,
Tarp popieriaus ir plunksnos vyniojasi.

Žodžius surinko šviesiaplaukė
Ir nuprausė tyriausiam vandeny.
Tik jie, sudėti į istorijas, nuskendo
Palikę dumblą veidrodėlio atspindy.

Šitas toks lengvas ir gražus. Primena šiek tiek "Krabatas arba treji metai užburtame malūne". Kai gazelis įsimyli mergaitę, kuri yra labai tyra ir regis šviesiaplaukė. ^^

Na, tavo eilėraščių aš niekada negaliu daug komentuoti. Tik pasakyti, kad tai - NUOSTABU

neįprasti. man labiau neša į keistos formos tekstą, nei į eilėraščius. įdomios idėjos, įdomios frazės. daugiau nieko nepridursiu :D

Realistinis simbolizmas, taip įvardinčiau. Aš irgi nieko nebepridursiu. ;P

Dėkoju.

Labai gražūs ir, kas svarbiausia, įdomūs, originalūs 'black verses'. O man ypač patiko šis:

Citata :

Kai neatsiliepia


Brangus žmogau pasaulio,

Ant pirmo asteroido laišką
Tau palikau - juk vargas
Popieriumi ir dažais vertingas
Labiau už nerimą ir vašką,
Tirpstantį per audrą meldžiantis.
Sakyk man, drauge, kiek
Lietaus esi pagavęs išsižiojus
Iš nuostabos, kai žvaigždės krenta?
Ar tu jauteis galingas,
Kai auksas smigo į šiaudais
Pridengtą gėdą po skylėtu stogu?
Mačiau, kaip žybsi naktys -
Beribis varnų greitkelis.
Kiek deivių ir dievų prireikia
Pakeisti perdegusią žvaigždę?
Dievai visi pabėgo, paliko išsigandę,
O aš šnabždu į šulinį -
Seniai degtukai baigėsi.

Labai dėkoju. Niekad nebuvau girdėjusi sąvokos "black verse", bet pagooglinus suvokiau, kad "blank black verse" ir yra tai, ką rašau :D
Kaip šitas.


Gedint

Juodas blizgantis paviršius –
Paradoksas.
Kaip gali skendėt tamsoj ir šviest?
Esu priblokštas!
Lyg tavęs ŽINOJIMO aš trokštu.
Knygos?
Jos negyvos kaip ir tu, mieloji.
Karstas
Juodas dega po oda ir skverbias
Protan...
Imsiu juodą tavo atvaizdą, baltai
Išprausiu,
Ir atskridus gulbėms pasiimt tavęs
Rytu išaušiu.

Toks gražus ir netgi lengvas. :)

Labai labai gražus :}

Džiaugiuosi, kad patiko, mergaitės.
O štai kažkas naujesnio... Bandžiau prisiminti seną rašymo stilių, palieku jūsų teismui. Žinau, kad neišbaigtas. Todėl ir dedu, noriu suvokti, ko jam trūksta. Trečio posmelio? :DD

Tikrai norėtųsi trečio posmelio, nes parašyta tokiu stiliumi, kur tempas lyg ir greitas, todėl du posmeliai pernelyg greitai pasibaigia. :)) Gražu.