Gyvenimui surasti laiko
Kodėl nutilo mano mintys
Ir žodžių jau neberandu ?
Man tapo taip sunku dalintis
Bet kokiu šiandienos jausmu.
Nepripažįstu aš rytojaus,
Ir nesvarbi man praeitis,
Kodėl man taip ilgai miegojus
Beviltiškai sunku atmerkt akis ?
Vienatvei gera atsiduoti
Surinkus nerimo lapus,
Atsimenu aš dar bandžiau kovoti
Kol laikas tapo nesvarbus.
Šiandien rašau ant tuščio lapo
Bandydama nors ką pajaust
O už nugaros šešėliai šnabžda:
,,Belieka tau save nubaust‘‘.
Bandau gyvenimui surasti laiko
Ir vietą sau, ne tik kitiems,
Bet kaip stebuklai skaudžiai kanda,
Kai supranti, kad jie ne tau.
100 metų
Sužalotom mintim
brendu per pievą,
atsimenu naktim
ten vienas kitą mylėjom
ta pati pilnatis
veidą apšviečia
tik šiandien jau kiti
žvaigždes bando pasiekti.
Suskilusiom rankom
renku rasą nuo lauko
daugiau nieko neliko man -
širdį kadagiai drasko.
Atsidavusi žemei
paskęstu žolėj...
Štai jau samanos želia -
Šimtas metų duobėj.
Tarp 'turtingųjų'
Aš supratau kodėl žmonės turtingi
Kartais jaučia nepagrįstą baimę
Ir iš sušalusių gatvės prekeivių
Perka duonoj įkeptą meilę.
Kodėl grįžę į būstą prabangų
Plauna rankas, suteptas gėda
Ir susėdę prie gurmaniškų valgių
Pirmiausia pjauna juodos duonos riekę.
Supratau, nes pati tai patyriau
Su šleikštuliu vaidindama lėlę,
Save atidaviau, meilikavau ir juos gyriau..
Išniekinau išdaviau neturtingojo meilę.
Kol gatvėj prekeivis su kepalu duonos
Atsitrenkė i tą tobulai vaidinančią lėlę,
Nukritęs šydas ir akys raudonos,
Apnuogino tyrą parsidavėlės sielą.
Tyliai šoks
Šaltam mėnulio veidui
Naktį atsiduosiu
Klajodama
Kol mirtis
Alsuodama į nugarą
Sustos
Laikrodžio rodyklėje
Įkalinta
Pažemnita,
Neatrasta
Ir šiandien
Nieko neverta
Mergaitė tyliai šoks
Kol gros
Simfonija
Memento mori
O gal tebus tai
Drugeliu šnabždesys
Sparneliais
Sustabdys
Ir liks tik
Balto veido
Atspintys
Devinto aukšto
Įskilusiam
Lange.
Gal susitiksime kitur
...Ir lauks manęs šalta kava
Ant stalo, prie kurio negrįšiu.
Gal susitiksime bare
Brodvėjuje Paryžiaus.
Aš sapnavau, kad man koma
Ir tunely šviesa aplanko,
Man šimtąkart geriau tamsa,
Todėl grįžau ir atsimerkiau.
Už lango purvinas dangus,
O man čia vienai šitaip gera,
Širdį perplėšus perpus,
Sugrąžinu aš žemei dalį.
Pabūk, vienatve, su manim,
Paglostyk mano galvą,
Su likimu kalbuos naktim,
Dienom jis neaplanko.
...Ir lauks manęs juoda kava,
Jos taip ir nepamėgau.
Gal susitiksime bare
Bulvaruose Brodvėjaus.
[Misterija]
rodiklis 
