Mes Rašom

Tavo kūrybos namai
 
rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 šunų mėnulis

Go down 
Pereiti prie : 1, 2  Next
AutoriusPranešimas
ramona
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 260
Prisijungė : 2010-09-27

RašytiTemos pavadinimas: šunų mėnulis   Pir. 09 27, 2010 9:17 pm

"prabusti ne visada lengva. prabudus į lietingą rytą vesti šunį nejauku. kiaurą parą sėdėti drėgname kambaryje negera. per tris dienas pabaigti rašyti knygą sunku". tokios mintys sukosi aukšto lieso vyro, velkančio kojas per šlapius rudeninius lapus, galvoje. atidžiau pažiūrėjus buvo matyti, kad ta grimasa jo veide, truputį primenanti mėšlungišką šypseną, iš tiesų buvo visai ne šypsena, o greičiau susirūpinusių ir nelaimingų jo minčių atspindys.
tokių minčių ir didelio pilko nusišėrusio šuns draugijoje šis žmogus praleido pastarąsias keturias savaites ir tris dienas. visą tą laiką mažame jo bute, miegamajame miesto rajone, buvo girdėti rašomosios mašinėlės spragsėjimas ir glamžomo popieriaus šiugždėjimas.
"tu tikras kvailys, žmogau!" pagalvojo jis sau. šis vyras, iš pažiūros padorus ir sąžiningas pilietis, ne kąrtą buvo sustojęs vidury sakinio, atitraukęs rankas nuo klaviatūros ir jas grąžydamas svarstęs galimybę viską mesti ir pabėgti, daugiau niekada negrįžti į tą drėgną ir niūrų kambarį, net prie miesto nesiartinti per šimtą kilometrų. bet svarbiausia - niekada nebesusitikti su įkyriais, visko klausinėjančiais rėmėjais, finansuojančiais šitos nelemtos knygos leidimą. "tu tikras kvailys..." jau sušnabždėjo į trečią dešimtį beveik įkopęs rašytojas.
ko gero, bet kuris pašalinis žmogus nieku gyvu nebūtų supratęs tokio rašytojo nusiteikimo. "kodėl reikėjo pradėti knygą, jei nebesugebate jos pabaigti?" nustebusi paklaustų senyva moteriškė, vilkinti paltą kailiniais atlapais. rašytojas greičiausiai nebesusilaikytų ir imtų šaukti, tačiau iš tiesų jis norėtų pasakyti, jog tai viskas dėl nelemtų pinigų. tai būtų paskutinis įnašas bankui. tai būtų jo išsigelbėjimas, jo laisvė. laisvė? "kas yra laisvė?" dažnai svarstydavo rašytojas. jis niekada nesijautė laisvas. būtent dėl to jis niekada taip ir nevedė savo būsimos žmonos. "tu varžai mano laisvę," pasakė jis vieną vakarą. nei moters žodžiai, nei ašaros, vėliau pavirtusios keiksmais, rašytojo sprendimo nepakeitė. "tu amžinai liksi vienas! gyvensi ir mirsi vienišas! tu netgi ne gyvensi, o tik pūsi ir kirmysi iki kol sulauksi paskutinio atodūsio!" šaižiai sukliko rudų garbanų kupetoje besislepiantis, nuo pykčio paraudęs, moteriškas veidas. sukliko, trenkė durimis ir išėjo; išėjo visiems laikams.
"ir reikėjo man tapti rašytoju!" beviltiškai pagalvojo rašytojas, laukdamas kol jo augintinis atliks savo reikalus prie medžio. "galėjau būti kuo tik panorėjęs - bankininku, viešbučio savininku! plėšiku, automobilių vagimi.. kuo tik panorėjęs.. o dabar - aš net nesu tikras rašytojas. kurti šituos kvailus fantastikos kliedesius gali kiekvienas. būčiau tapęs muzikantu..." paskutinysis sakinys jo galvoje nuskambėjo nepsakomai liūdnai. muzika – tai buvo didžiausia vyro aistra. jo didžiausias troškimas, kurio jis atsisakė prieš dešimtį - o gal jau ir vienuolika - metų.
tokias gniuždančias kalbas savo mintyse jis sakydavo kiekvieną dieną, tarsi bausdamas save iš nužudytą svajonę.
pagaliau, rašytojas prisivertė susiimti ir pradėti galvoti apie knygą, kurią vis dar turi pabaigti. jis jau ketino apsisukti ir grįžti namo, kai timptelėjęs šuns pavadį pajuto jog.. nieko nepajuto. jis pabandė apsigręžti, tačiau kažkas stūmė jį pirmyn. jis pamėgino pasipriešinti, tačiau.. rašytojas nebeturėjo kūno. jis nebeturėjo nei kūno, nei, juolab, šuns. nieko, tik vieną mintį. daugybę žodžių. melodiją, ritmą. tai buvo daina. pats nelaimingiausias rašytojas žemėje tapo daina apie meilę. apie meilę, kuri yra vienintelis žmonėms reikalingas dalykas. visą jo esybę, kuri rodės didumo sulig pasauliu, užpildė svaiginantis džiaugsmo pojūtis – vienas iš paskutinių jam likusių dalykų. rašytojas jautė. jis nieko nebegalėjo suprasti, tačiau, pirmą kartą gyvenime, buvo tikrai laimingas. viskas, kas prieš kelias sekundęs būtų atrodę kaip didžiausias ir neįtikėtinas absurdas, dabar buvo tai, kuo rašytojas-daina gyveno. jis nebegalvojo apie knygą - net jei ir būtų ją prisiminęs, niekaip nebegalėtų jos parašyti. dainos nerašo knygų. dainos yra grožis. jos reikalingos tam, kad suteiktų žmonėms laimę, tam, kad priverstų juos jausti.
"aš niekada nepasensiu! aš niekada nenumirsiu! niekada nebūsiu nelaimingas ar prislėgtas! nejausiu skausmo!" mintyse kartojo rašytojas. tačiau jis puikiai žinojo, kad dabar svarbu ne tai. dabar - būdamas pripildytas meilės tų, kurie jį sukūrė ir tų, kurie juo žavėjosi - pirmą kartą pažinęs tikrą ir nesavanaudišką meilę rašytojas norėjo duoti, o ne imti. ir nuo tos akimirkos, kuri iš tiesų net neegzistavo, jis metų metus, ištisus dešimtmečius buvo neapčiuopiamas herojus, savo sielos gelmėse paklydusiųjų vedlys. pats nelaimingiausias rašytojas žemėje tapo daina apie meilę, kuri yra vienintelis žmonėms reikalingas dalykas.


Paskutinį kartą redagavo bob dylan, Antr. 09 28, 2010 2:21 pm. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
wanderlust
*
*
avatar

Pranešimų skaičius : 1366
Prisijungė : 2010-07-27
Amžius : 27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Antr. 09 28, 2010 7:55 am

Įdomus tekstas, atomazga kiek keistoka, kurią dieną dar reikės kartą paskaityti. Tiksliau - įsiskaityti. Talentą turi ir gana nemenką, nes žodyno gausa, vartojamos frazės, dėliojami sakiniai yra pakankamai aukšto lygio. Būtų įdomu sužinoti, kiek tau metų? :]
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
ramona
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 260
Prisijungė : 2010-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Antr. 09 28, 2010 2:25 pm

iš tiesų tai šitą tekstą rašiau lietuvių pamokai. vakar gana visai vėlvai vakare prisiminiau, ir nusprendusi negadinti popieriaus juodraščiu pasiverčiau kompiuterį. tai tik dėl to čia ir įdėjau.
atomazga ir buvo mano užduotis - metamorfozė.
jaučiuosi labai dėkinga už tokią pozityvią nuomonę. o.. argi amžius svarbu?
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
wanderlust
*
*
avatar

Pranešimų skaičius : 1366
Prisijungė : 2010-07-27
Amžius : 27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Antr. 09 28, 2010 4:51 pm

Įdėjai tik dėl to, kad turėjai kompiuterį? Maniau, jog įdėjai tam, kad parodytum. :}} Na, nesvarbu. Taip, dėl atomazgos.. Perskaičiau antrą kartą ir užmačiau tą metamorfozę. Būtų įdomu paskaityti dar tavo kūrybos. :}}

O dėl amžiaus tai čia šiaip. Lengviau vertinti, kai žinai rašančiojo amžių.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
ramona
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 260
Prisijungė : 2010-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Antr. 09 28, 2010 7:55 pm

tai aš ir užsiregistravau čia tik vakar, ir tik todėl, kad gavau emailą, prasidedantį 'girdėjau užsiimate ar bent jau domitės rašymu'. tai kartu išėjo ir parodyt, aišku.

o man atrodo, kad gyventi kaip tik daug įdomiau visko - amžiaus - nežinant.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
cloudmaker
Herodotas
Herodotas
avatar

Pranešimų skaičius : 70
Prisijungė : 2010-10-09
Amžius : 26
Miestas : Wonder land...
Tikras vardas : Beata

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Sk. 10 10, 2010 6:50 pm

Iš pradžių sunkiai sekėsi, bet po to įsivažiavau. Tikrai pagirtinas tekstas, šaunuolė happy
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
ramona
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 260
Prisijungė : 2010-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Sk. 10 10, 2010 10:39 pm

ačiū
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
ramona
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 260
Prisijungė : 2010-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Pir. 11 15, 2010 9:46 pm

there was a girl; she was so fed up with dreams and fantasies. and yet, all she ever did was hoping. she was always looking left and right, and thinking about things that could happen. the girl was always waiting for the world to get brighter and wider, she always wanted to be someone else, or just simply someone different. but despite all those things she always wanted and never had, she felt an immense amount of love for life. she could go outside and stare at the sky for hours. she could look at things she has seen hundreds of times and still see something different, something new and unexplored; something only she could feel the beauty of. and that was it. no one else, but her. only she knew how things really are in that imaginary world of certainty.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
wanderlust
*
*
avatar

Pranešimų skaičius : 1366
Prisijungė : 2010-07-27
Amžius : 27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Pir. 11 15, 2010 10:27 pm

Autobiografiškas tekstukas?
Vienaip ar kitaip - gražu. Mano mylimoji anglų kalba...
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
ramona
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 260
Prisijungė : 2010-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Antr. 11 16, 2010 1:09 pm

bent jau girdėdama jį galvoje, neturėjau intencijos asocijuoti su autobiografiškumu. ačiū!
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Gee
Ezopas
Ezopas
avatar

Pranešimų skaičius : 19
Prisijungė : 2010-12-14

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Antr. 12 14, 2010 7:45 pm

Išties labai skaniai surijau tiek lietuviškąjį tiek ir angliškąjį tekstuką. (:
Šaunūs darbai!
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
ramona
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 260
Prisijungė : 2010-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Št. 07 16, 2011 12:07 pm

a night fell down upon turquoise city. the world was drowning in soothing sounds of water splashing, and thousands of street lights were radiating conviviality. cafe terraces looked very much like van gogh’s paintings, and the song that seemed to be sung in every bar was almost touchable. ma tutti i sogni nell’alba svaniscono perchè quando tramonta la luna, li porta con se.
a cluster of children on bicycles whizzed by, leaving a young woman in a long red cape behind. she was aimlessly ambling through the streets, occasionally being offered a gondola ride.
the woman was greedily breathing in the mild midsummer’s air. she didn’t notice it herself, but her gait was very dance-like. she was alone and small in this infiniteness of sounds and smells - and people - yet, without her this canvas was incomplete. she was a charming little detail that tended to catch everyone’s eye.
and she was a mystery, too. a beautiful stranger that everyone dreams about every so often. her wavy chocolate brown hair barely touched her shoulders, and she had different colored eyes - one was forest green and the other as blue as a robin’s egg.
the woman stopped dead in her tracks. her gaze pierced through the people sauntering around, catching a glimpse of the least ritzy looking outdoor cafe. she smiled fractionally to herself and rushed to the table where a man in a tweed suit was waiting for her.
poi d’improvviso venivo dal vento rapito e incominciavo a volare nel cielo infinito.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
fake magic
L. Tolstojus
L. Tolstojus
avatar

Pranešimų skaičius : 604
Prisijungė : 2010-05-09
Miestas : Berlin

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Št. 07 16, 2011 6:39 pm

Pirmasisi tekstas man patiko. Tiek mintys tiek ir rašymo stilius.
Paskutinysis patiko ne taip labai, nes buvo klaidų, kurios sudarkė teksto vientisumą.
Citata :
the woman stopped dead in her tracks.
nežinau, gal čia tik man taip, bet šitame tekste šitas išsireiškimas neįsipaišė į bendrą vaizdą. Jis man kiek per grubus(:

________________
when i was 3 years old i used to slide down the lilies' of the valley leaves. they were as green as the sky under my feet. and I was as small as their blossoms.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://prideofpink.tumblr.com/
ramona
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 260
Prisijungė : 2010-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Št. 07 16, 2011 8:20 pm

nelabai suprantu, siūlai pakeist 'siužetą'?
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
wanderlust
*
*
avatar

Pranešimų skaičius : 1366
Prisijungė : 2010-07-27
Amžius : 27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Pir. 07 18, 2011 10:58 am

Man taipogi tas išsireiškimas atsirado lyg perkūnas iš giedro dangaus. Skaičiau apie moterį, naratyvas, aprašymas, aplinka ir staiga - bam. Tas išsireiškimas galbūt labiau tiktų grubesnei istorijai, tamsios prigimties, kaip, pavyzdžiui, siaubo istorijos ar detektyvai...

Bet šiaip labai puikus tekstukas. Žaviuosi stiliumi ir tai, ką jis kuria mano galvoje. Valdai anglų beveik, kaip gimtąją. :))
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
ramona
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 260
Prisijungė : 2010-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Pir. 07 18, 2011 1:11 pm

man atrodo, jūs nesuprantat "to stop dead in one's tracks" reikšmės. čia nieko velniško ar baisaus nėra. tai paprasčiausiai reiškia 'staiga susoti'.
ir ačiū.

“i always enjoyed flying alone. not because it made me feel free; genairco biplane does not give you freedom, it only relatively enables you to trample upon the law of gravitation. i enjoyed flying alone merely because i could get away from being someone. one simply gets tired of people’s expectations.
i wanted to reach my destination before sunset, but i still had quite some time. the plane’s engine was buzzing smoothly, surrounding me with peacefulness. i was wandering slightly off course, and avidly gloating upon australian lands and skies, and everything in between.
finally, seeing as the sun was rapidly gliding towards the west, i decided to land. i began to hear the sounds of the wild, as i was lowering my plane down. the scenery was magnificent. i was in the middle of dry and hot australian wilderness. it went on as far as i could see, except for a small forest behind me. i got out of the airplane and turned around to see a black man walking at the the fringe of that forest. he was carrying what seemed to be campstools and a some kind of a picnic basket. i remained standing next to my plane, waiting for darel and smiling at him.
soon, he put down the chairs and the wine, awarding me with a wide grin and a tight hug.
darel commanded me to sit down, while he was pouring red wine into two glasses and peeling oranges. i didn’t feel comfortable with him serving me like that. it made me feel rather conflicted. it contradicted everything i stood for, or would have like people to think i did.
darel’s snow-white pith helmet made me nauseous. as if being a symbol of empire wasn’t enough, it also looked dreadful on his ebony head. i urged him to accept a fedora - one just like mine - as a gift from me, many times, but he was as stubborn as a mule.
frankly, he was the only human that i would never get tired of.
we talked about politics as if it didn’t matter, and about literature as if it did. but neither one of us really cared about the rest of the world while we were watching the sun drowning in the west.”


“throw a lion in there somewhere.”
“what?” my hand stopped scribbling words and i lifted my gaze from a chinese bamboo paper notebook. she was leaning over my shoulder, reading it.
“there should be a lion. or a hippo.” her words were quasi racing with each other, wanting to be more meaningful than the one before.
“a lion?” i echoed with a lively interest in my voice.
i immediately imagined a big graceful wild cat, idly loitering and lying around.

“and there was a lion, named after the fourth planet from the sun.”
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
wanderlust
*
*
avatar

Pranešimų skaičius : 1366
Prisijungė : 2010-07-27
Amžius : 27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Pir. 07 18, 2011 1:31 pm

Aš supratau esmę, tikrai, tačiau ne visos anglų kalbos frazės, kad ir išvertus į lietuvių kalbą atrodo paprastos, visur tinka. :) Šiuo atveju, tas staigus sustojimas turėjo būti įtakotas kažkokios nuostabos ar išgąsčio.

Naujame kūrinėlyje vartosena užkliuvo ir šitoje vietoje: darel commanded me to sit down. Tas 'commanded' tinka šiurkščiom situacijoms. Na, jei verčiant, tai 'paliepė, įsakė'. Net lietuviškai skamba pakankamai grubiai, ar ne? Manau, senas geras 'asked' čia labiau tiktų.

O šiaip, mintys gražios, tik temos ir pagrindinės minties dar neatradau. ;)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
ramona
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 260
Prisijungė : 2010-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Pir. 07 18, 2011 1:34 pm

bet aš ir norėjau pasakyti commanded.
o aš grafomanė, pas mane nėra nei pagrindinių minčių, nei temų.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
wanderlust
*
*
avatar

Pranešimų skaičius : 1366
Prisijungė : 2010-07-27
Amžius : 27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Pir. 07 18, 2011 3:17 pm

Na, tuomet viskas gerai, jei norėjai pasakyti taip, kaip pasakei. ;)
Įdomu.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
ramona
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 260
Prisijungė : 2010-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Antr. 07 19, 2011 9:07 pm

i braid moonbeams into my hair, hoping someone would notice, and pour me a glass of whiskey, asking about my past. but the winds from the north come carrying dead silence, and thus no one hears my name. and i don’t know what or who will take the trouble, and lay me on a bed of a transitory motel, untangling my ragged locks.
i spent all my time trying to get wiser, not letting out my moonstruck wight. but i have ran out of everything i’ve ever had, and now my dirty bare feet’s all i got. and i keep wandering through nothingness, with no goddamn soul willing to lend me an ear.
i witness bloody sundowns and violent sunups against my will and before ever going to bed. and then i do a moonlight every night, desolating every room i’ve sat in and climbing out the windows. i’ve been an obsolete for many long years, and now’s not a time to change.
i have haloes around my moony eyes, and i’m forbidden to look at myself, unless i’m what i want to be. but it ain’t worth a dime. and when the whole world falls away and asleep, i climb on a chair and pretend to fly. with fear, foresight and light.


atsiprašau, kad vis angliškai, bet pastaruoju metu niekaip kitaip nebūna.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
ramona
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 260
Prisijungė : 2010-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Št. 07 23, 2011 5:28 am

the first thing you would notice was his mien of a vulture. then - his voice. staggeringly beautiful deep voice; as mysterious as his pensive eyes, under the shelter of coal black hair. his facial features, a sharp jawline and high forehead were radiating some kind of arcane fascination.
he was like no other man you’d have ever seen. he had an aura of a saint devil, and carried tranquillity in each of his pockets. and once he’d let you in, all bridges would be burnt down. he’d ask you to fly, but instead you’d fall - in love. because it was impossible not to be attracted to his slight craziness and darkness.
and that would be your happiness coming to life. and though you wouldn’t know what it is, you’d feel that something’s going on.
you’d both lie in the cold, wet grass, under a shoreless ocean of stars drowning in romantic nigritude. big pastel dreams would fall on you and suffocate you, promising an eternal life.
he’d give you whatever you’d ask for, but you wouldn’t ask for much. you only need him, and maybe a little less rain. and thus he’d leave you breathless.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
ramona
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 260
Prisijungė : 2010-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Št. 07 23, 2011 4:23 pm

she was sitting at a round table in a fairly small kitchen, leaning her left elbow on it and resting her head on the palm of her hand, and gazing back through the window over her shoulder with a motionless expression on her face. she was waiting for him, like almost every other morning, when a hollow bump greeted her from the hall, and his silhouette emerged in the doorway. she turned to him to meet his skittish smirk, which she matched with one of her own.
he walked to the stove and placed a coffee pot on the burner, then pulled up a chair to sit across the table from her. they sat in silence, exchanging looks full of masked eagerness and some sort of passion, until the coffee started to popple and splatter. he propped his hands against the edge of the table and stood up, heaving an almost inaudible sigh, then took a quick spring to the stove and poured the coffee into two white cups. she wasn't looking at him, just listening to the harmonious noises he was making behind her back. when he took a seat in front of her once again and pushed one of the cups closer to her, she was drawing two cigarettes from a half empty ramshackle pack. with a deft movement of her hand she placed them both between her cracked lips, and lit them up with matches from some motel, taking a long drag before pulling one cigarette away and leaning over the table to seat it in his mouth, slightly brushing her fingertips through his lips, as he was gazing straight into her eyes.
he drowned one cube of sugar in his black coffee and passed her the bowl, exhaling a thick cloud of smoke from his nose as she put one cube in her coffee and another one in her mouth.
this quiet tranquillity was thronging the whole house and puffing out the chimney, and the feeling tangling up between them was growing with every eloquent look and every heartfelt smile, until their cups were empty and their cigarettes have been turned into piles of ashes.
they gazed at each other as if trying to take pictures with their eyes, not being able to take their eyes off one another, perhaps for fear of missing something important and irretrievable; not murdering the stillness for another moment. then he flashed a grin at her, which quickly faded into a somewhat modest smile. "i love you," he said.
"i love you too."
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
ramona
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 260
Prisijungė : 2010-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Tr. 01 25, 2012 11:39 pm

people always talk about how important it is to make sure that your loved ones know how you feel about them. they keep flinging about with phrases like ‘you never know when it is going to be too late’ or ‘you have to take your chances’; but what they do not tell you is how incredibly fateful that moment is. the first time you tell someone you love them. and i do not just mean anything as simple as the three words - i love you - themselves. i mean when you tell someone that you love them, or that you are in love with them, and when you really really mean it. when you feel it, physically feel it, and the other person feels it to, sees it coming out of you. because they know. oh, they know. their brains might not be able to tell apart real love from shallow words, but their hearts and souls, and hair, and skin… they always know.
and telling someone that you love them is possibly the only thing that is as fatal as death. you can always apologize people when your words hurt them, and you can change the way you think about things, and you can get to know someone, and later forget them completely. but you can never ever unlove someone, or erase the moment you did fall in love with them, and mute those words that you spoke. everything - everything - changes when you share this description of your feelings with another person. both of your minds have to delete your images of each other and paint them again, in red rosy tones. even if you do not want that; you will not see the person the same as before, because now you know that they know, and that means that whether they reflect the feeling of love or not, they will start judging you concentrating on that one single aspect of your entire being, and they will no longer see you the same as before.
this is what people don’t tell you. declarations of love are capable of destroying greatest friendships and maddening the most rational humans. this is what love does. it often hurts. other times it is blissful and heavenly. but here is the thing - it is overwhelming. even if you don’t realise it at the time - though most often you do - it will hit you sooner or later. that one little memory of telling someone you love them will always be hidden behind your heart, and therefore it will always feel slightly more real than everything else. even after years and years of not seeing the person you entangled into this mess, you will remember the love you felt and the way they responded to it, because you never forget the way people feel about you, because it is the least sensible thing about any kind of relationship between two people. you will most likely not remember their words and there is very little chance that you will recall what colour socks they were wearing when you told them you love them for the first time; but you will forever retrace the way it made them feel.
whatever happens after those determinative words escape your mouth, nothing will ever be the same. you can take your chances and you can make sure that people know how you feel about them before it is too late, but you ought to know that there is a great deal of responsibility landing on your shoulders.
and that is why you should not throw around confessions like that when you do not feel the love seeping out through your eyes and nose and skin pores, when you do not feel it like you feel pain in your feet after walking great distances or the way you feel an ice cube melting in your palm. and sometimes even when you do feel the love this intensely, you still have to refrain from speaking any kind of love related words, because you have to think about the other person, and, more importantly, you have to realise that there are cases when death of any kind of relationship with that person is inevitable after certain words are made audible. because sometimes people cannot accept what you are offering. even if you think it is only to make sure that they know this simple fact, that you love them, it is never just that; and sometimes they merely cannot accept it. this having been said, no one wants to lose a friend over some stupid phrase expressing some stupid feeling. and so sometimes you have to say it like you do not mean it. the little dragon inside of your heart will roar and spit fire, and try to do bad things to you for not telling the truth as it is, and for not letting it out, but it is something you have to do. to keep the harmony in life. to not extinguish the tension. to let that person use your heart instead of a pillow and without the risk of having it broken, perchance there would be too much love or no love at all, not even a little bit.
inhale, exhale. (sometimes you have to) love in silence. inhale, exhale, inhale… it will pass. keep breathing. share a pot of tea and look them into the eyes, for that is as close as you are bound to get, and it is perfectly enough.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
wanderlust
*
*
avatar

Pranešimų skaičius : 1366
Prisijungė : 2010-07-27
Amžius : 27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Kv. 02 23, 2012 7:30 pm

Man patinka tavo angliški rašiniai. Puikiai valdai šią kalbą ir man beskaitant sukilo daug emocijų. Su vienais tekstais susijungiau pati, su kitais - sujungiau sau artimus žmones. Tavo kūrinėliai - tarsi mažyčiai esė. Man patinka.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
ramona
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 260
Prisijungė : 2010-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   Kv. 02 23, 2012 10:49 pm

ačiū, labai labai
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: šunų mėnulis   

Atgal į viršų Go down
 
šunų mėnulis
Atgal į viršų 
Puslapis 12Pereiti prie : 1, 2  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Mes Rašom :: Proza :: Novelės-
Pereiti į: