Donorystė

Aš tai šimtu procentų esu už. Ir donorystė (nesvarbu kokia) manęs visai nebaugina. Kraujo sutikčiau, jau net dabar duoti, bet kadangi esu nepilnametė, dėja negaliu.

O šiaip nesuprantu žmonių, kurie yra nusistatę neigiamai prieš donorystę (ypač kraujo). Juk kraujas vistiek atsigamina. Mano manymu, tai kai tik labai šaunus ir geras dalykas.

Donorystė man yra natūralus dalykas. Kiekvienas žmogus, jei jis gali išgelbėti kito gyvybę, turi tapti donoru. Kaip galima gyventi žinant, jog tu iš dalies žudai žmogų?

Dabar, kai esu pilnametė, užsiregistruosiu ir kraujo donorystei, ir kaulų čiulpų donorystei. O organų donorystei rašytis geriau nereikia, nes atsiranda visokių žmonių iš mafijos ar kokio kito įtakingo pasaulio, kuriam gali prireikti tavo organų ir jis "pagreitins tavo mirtį". Geriau pasakyti artimiesiems, jei netyčia ištiktų nelaimė, tu sutinki tapti organų donoru.

Pati neseniai anapylin palydėjau savo pusseserę, kurią įveikė ši klastinga liga. Iš tiesų, kai atsiduri onkologinėje ligoninėje ir pamatai nekaltą vaiką, plika galvele su lašeline prikabinta prie gležnos rankutės nebesupranti, kur ritasi šis pasaulis. Iš tiesų onkologijos klinikoje prisižiūrėjau tokių vaizdų, kad jų man pakak visam gyvenimui...
Manau, jog labai kilnu tapti donoru ir išgelbėti kitam gyvybę. Pati dar nė karto nebuvau donore, tačiau sulakusi pilnametystės žadu ja tapti. Kažkada kalbėjom su biologijos mokytoja, tai ji sakė, kad kartais yra gerai duoti kraujo, nes iš tavęs paimą seną, o organizme atsinaujina naujas, dėl to pagerėja savijauta.
Mano mama kelis kartus yra buvusi donore, todėl palaiko ir mane šiuo klausimu. Taip pat pas mus kiekvienais mokslo metais į mokyklą ateina žmonės iš donorystės centro ir kiekvienas pilnametis (bent jau iki pernai tik iš pilnamečių imdavo kraują) galėdavo tapti neatlygintinu donoru.
Dėl donorystės klortelės nesu tokia užtikrinta, manau mirties atveju artimieji vietoje manęs galėtu atiduoti mano organus. Žinoma, informacija galbūt ir nenuteka, bet dėl visa ko. Šiaip labai gaila, kad Lietuvoje neįteisinta eutanazija, jei tik būtų įteisinta būčiau viena iš pirmųjų, kuri pasirašytu sutikimą atlikti eutanaziją, nes nematau prasmės kelerius metus gulėti suparalyžiuota ir taip gadinti ne tik sau, bet ir mylimiems žmonėms gyvenimą ((:

Esu visiškai už donorystę, nesvarbu kokią.
Pati mielai duočiau kraujo, bet nežinia ar galėčiau dėl tam tikrų rimtų priežasčiū.
O šeip žinau kaip gali būti sunku kai susergi sunkia liga ir reikia gulėti ligoninėje ir tikėtis, kad greičiau viskas baigtusi, kad greičiau galėtum išeiti iš ligoninės ir gyventi savo gyvenimą be jos, bet nemanau, kad tada būtų viskas kaip buvę, nes pasikeistų gyvenimas tikrai.Todėl manau, kad davus kraujo ar organų donoryste ir pan., prisidedi prie tų žmonių kuriems to reikia gyvybės išgelbėjimo net.

As esu abejinga, niekam nepadedu nes man reikia padeti;DDD(joke)
Ne visai noreciau kam padeti, bet neiseina;DD

aš už už, labai! deja, iš manęs nebeima kraujo, nes po paskutinio karto nebeatsistato eritrocitų kiekis, kurį koreguoja mėsos produktai, kurių aš nevalgau. o šiom dienom žadu užpildyti organų donoro kortelę. vistiek žadu mirti ne sava mirtimi.

Visada už!
Tik, gaila, pati negaliu duoti kraujo dėl per mažo svorio.

Kai sueis 18ka, viliuosi, kad galėsiu paaukoti kažkiek savo kraujo. (:

norėčiau kadanors būt donorė, bet visada žiauriai bijau kraują priduoti, o čia dar iš venos.. :D

to kraujo ir taip daug visur, paaukočiau tik ekstra atveju , jeigu kažkam iš pažįstamų labai reikėtų, o kitas neturėtų. nežadu savo kraujo dalinti be tikslo, apie organus iš vis nešneku, aš jų tikrai neatsisakysiu

Citata :

nes nors ir būdama fiziškai sveika sveriu per mažai. Nebent kada nors sversiu 50kg.

Jei sveri mažiau nei 50, negali duoti kraujo? Nelabai supratau... Ar čia apie organus kalbėjai?

WaWa rašo:

Citata :

nes nors ir būdama fiziškai sveika sveriu per mažai. Nebent kada nors sversiu 50kg.

Jei sveri mažiau nei 50, negali duoti kraujo? Nelabai supratau... Ar čia apie organus kalbėjai?

Ne apie kraują, jei nesveri 50kg neima (:

Labai norėčiau paaukoti savo kraujo Kraujo Bankui. Bet, kaip gaila, man tik 14, ir niekas neleis man to padaryti.

Kai būsiu pilnametė, duosiu kraujo ir galbūt kaulų čiulpų. Tokį darbą daro ir mano mama. Planuoju ir atiduoti savo sveikus organus po mirties,bet tam turės būti kelios sąlygos.