Taigi taigi... pora mano trumpų eilėraštukų...
antrasis toks labai simbolinis su prasme, pirmąkart tokį painų rašiau.
Laukiu kritikos :)
Akimirka trapi
Ar kada nors tu pastebėjai,
Kokia akimirka trapi?
Dar vakar tu su juo kalbėjai-
Šiandien tik nuotrauką turi...
Tu spaudi tą besielį paveikslėlį
Arti širdies- tokia naivi,
Bandai pamiršti vis jo veidą,
Tačiau slepi jį dar giliau širdy.
Įskaudinta, pažeminta širdis dar plaka,-
Bet ar ilgai laikys sparnai?
Nors vėjas ašaras dar nešą,
Ar nebijai, kad truks tai neilgai?
Tu plėšai tą mažytį paveikslėlį,
Nors tai ir- viskas, ką turi.
Dabar tu nekenti, o vakarui atėjus myli
Ir skutelius po pagalve slepi.
Savo Noru
Deimantinė skiautė plaikstosi ore,
pirštai elektriniai spaudžia ją
prie plastiko širdies.
Lūpos iš kartono šnabžda stiklinius žodžius:
,,ašmenys aksomo",
medvilninės akys stebi aukso balandžius,
laiko jie vaiduoklius kryželius-
ne juodus, bet raudonus.
Žodžiai byra į medinį orą-
dūžta,
Šukės sužeidžia balandį baltą-
šis žūsta.
Iš žaizdos smaragdai ne rubinai byra,
atsitrenkę į vatos asfaltą, jie suskyla.
Dulkės miega, akys uždarytos,
žemė priima ir Ji sugrįžta.