Mes Rašom

Tavo kūrybos namai
 
rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Siela aptaškyta krauju

Go down 
AutoriusPranešimas
fake magic
L. Tolstojus
L. Tolstojus
avatar

Pranešimų skaičius : 604
Prisijungė : 2010-05-09
Miestas : Berlin

RašytiTemos pavadinimas: Siela aptaškyta krauju   Kv. 08 05, 2010 12:15 pm

Miniatūrų šiaip aš nerašau. Bet ilgomis pykčio ir nevilties valandomis, kai neturėjau kur išlieti jausmų, o Lediniai prisilietimai tam tikrai netiko, gimė miniatūra. Minčių kratinys, kuriame suprasti esmę, sunku. Bet kartu ten, slypi daug užslėptų minčių. Kiekviename sakinyje. Tik kartais nė aš pati nepajėgiu jų suprasti.


Ji žvelgė realybei tiesiai į akis. Nebijojo pamatyti, kad yra kalta. Kaltės jausmas nėra didelė kaina. Nei baimė, nei pamišimas. Tai tik dulkės, kurios padengia sielą tiršta migla. Tačiau ji žinojo, kad kažko bijoti turi. Galbūt kraujo, kuris klampino jos kojas žemėje? Ne. Šitai jai nekėlė jokio nepatogumo. Į slaptas širdies dureles beldėsi kita baimė. Tai ji judino dulkes, seniai nusėdusias merginos sieloje.
- Galbūt nereikėjo to daryti? – ji paklausė pati savęs, bet žvelgė į plačiai atmerktas, nejudančio kūno akis.
Negyvos akys, kuriose klaidžiojo mirties ir siaubo šešėliai, keistai ramino. Tuščias žvilgsnis hipnotizavo ir kvietė eiti ten, kur užgęsta gyvybė. Lėja būtų ėjusi. Tas pasaulis, kuriame klaidžioja sielos, seniai ją kvietė. Tokiai kaip ji, ne vieta tarp gyvųjų.
Merginą persmelkė šaltis. Ji pasilenkė ir nubraukusi negyvėliui nuo veido plaukus, užmerkė jo akis. Tada švelniai lūpomis prisilietė prie jo skruosto.
- Privalau nužudyti, kad galėčiau mylėti, - sušnibždėjo ji.
Lėja atsistojo ir nusisuko, daugiau nė nepažvelgusi į negyvėlį. Jos oda, ten kur nedengė drabužiai, raudonavo nuo kraujo. Viskas buvo kaip visuomet, įprastas ritualas, tačiau baimė nepasitraukė. Ji klampino merginą nežinioje.
- Kada tu liausies? – išgirdo ji skardų balsą ir nejučiomis susigūžė. Štai. Štai kas jai kėlė baimę. Tai jis.
- Niekada.
Nors atrodė, kad tamsiau būti jau nebegali, bet dangų aptraukė dar tirštesnė migla. Tik kažkur toli spingsėjo maža švieselė, vadinama viltimi. Lėja tos šviesos nematė, jai viltis neegzistavo. Mergina gimė tamsoje ir gyveno joje, mėgaudamasi mirties alsavimu kiekviename žengtame žingsnyje.
- Aš tave surasiu, - balso savininkas kalbėjo iš dangaus. Kai kam jis buvo Dievas, kai kam Šėtonas. – O tada kentėsi smarkiau už visas tavo aukas kartu sudėjus.
- Surask jei gali, - piktas juokas pasigirdo iš merginos burnos. – Surask.
Po šių žodžių baimė atsitraukė. Balsas nutilo. Štai kas yra kaina. Žinojimas, kad tavęs ieško ir būtinai suras. O kas tada? Visos kančios, kurias sukėlei kitiems, atsigręš prieš tave. Degsi, mirsi, krisi, kelsies, užmigsi, sapnuosi, degsi, mirsi...
Lėja susitaikė. Jei kaina didelė, ji mokės daug. Verta.
Bet kol ją suras, mirs daug žmonių. Mirs šimtai. Kad vėliau jos tamsi siela kankintusi taip stipriai, kaip tik įmanoma. Kad ji būtų nubausta ir nedrįstų prisikelti naujam gyvenimui.

________________
when i was 3 years old i used to slide down the lilies' of the valley leaves. they were as green as the sky under my feet. and I was as small as their blossoms.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://prideofpink.tumblr.com/
wanderlust
*
*
avatar

Pranešimų skaičius : 1366
Prisijungė : 2010-07-27
Amžius : 27

RašytiTemos pavadinimas: Re: Siela aptaškyta krauju   Kv. 08 05, 2010 2:40 pm

Man patiko. Bet man patiko maždaug iki tos vietos, kur perskaičiau jos vardą. Mat pagal tavo aprašymą, galvojau, jog rašai dienoraščio formos rašinį, paverstą grožiniu tekstu, ir kai aš skaičiau apie negyvą žmogų, kurį veikėja nužudžius pabučiuoja, užmerkia jam akis, įsivaizdavau tą vaizdą, kaip metaforą. Na, taip, jog mergina ne iš tiesų nužudo tą vaikiną, o tik emociškai. Kitaip tariant, pagalvojau, jog tai scena iš realaus gyvenimo, kai išsiskiria dviejų žmonių keliai ir vienas (arba abu) dažniausiai dėl to nukenčia.

Bet teksto jokiu būdu nesugadino tai, jog žmogžudystė, turbūt, buvo reali. Gaaal. Nežinau. Čia jau tik tu žinai. Whatever, esmė ta, kad man patiko. Thumbs up! :))))
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
fake magic
L. Tolstojus
L. Tolstojus
avatar

Pranešimų skaičius : 604
Prisijungė : 2010-05-09
Miestas : Berlin

RašytiTemos pavadinimas: Re: Siela aptaškyta krauju   Kv. 08 05, 2010 6:58 pm

Žinai, sunku pasakyti apie ką apskritai aš čia rašiau.:D Galėčiau prisiminti, ką galvojau rašydama, bet nenoriu galvoti apie tą laiką ir tą vietą, todėl negaliu. Vis dėlto manau, kad tekstas yra tiesiog išsiliejusios mintys. Skausmingos ir pilnos neapykantos pasauliui.
Tad tikriausiai tai reali žmogžudystė, bet slepianti ir metaforiškas mintis..:)
Dėėėkui už komentarą ir šiaaip;D

________________
when i was 3 years old i used to slide down the lilies' of the valley leaves. they were as green as the sky under my feet. and I was as small as their blossoms.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://prideofpink.tumblr.com/
graži meilė
Ezopas
Ezopas
avatar

Pranešimų skaičius : 3
Prisijungė : 2010-12-31

RašytiTemos pavadinimas: Re: Siela aptaškyta krauju   Pen. 12 31, 2010 6:08 pm

Prisipažinsiu, man be galo patinka, nors dažniausiai tokio stiliaus kūriniai man nepatinka, jie manęs netraukia, tokie keisti, bet šitas buvo labai didelė išimtis, kurį buvo tikrai verta perskaityti, kadangi visi sakiniai buvo gana gerai išdėstyti, mintys nuostabios, tokių pati parašyti tikrai negalėčiau, bet labai jau sugadino pokalbis su tuo Dievu/Šėtonu. Buvo įdomiau skaityt apie tą baimę bei tamsą, nes tai šiek tiek virpino širdutę. O be to, labai gerai rašai, tau sekasi rašyt noveles, nors neturėčiau to sakyt perskaičius tik vieną tavo novelę, bet tikiu tavimi. Tikiu..
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
fake magic
L. Tolstojus
L. Tolstojus
avatar

Pranešimų skaičius : 604
Prisijungė : 2010-05-09
Miestas : Berlin

RašytiTemos pavadinimas: Re: Siela aptaškyta krauju   Tr. 08 10, 2011 4:30 pm

Oh dėkui, kažin ar galėčiau tikėtis šitokio gero komentaro po šitokiu.. keistu kūriniu.(:
Iš esmės dabar norėčiau bandyti jį šlifuoti, bet manau, kad tik sugadinčiau. Tai ką tada parašiau, tebūnie parašyta. Tekstas liejosi visiškai man negalvojant ir neplanuojant, tad nesistebiu, kad nėra tobulas. Man pačiai įdomu jį skaityti ir skaityti, nes vis dar nesuvokiu - ar visa tai tik kažkokia užslėpta mintis ar tiesa?

________________
when i was 3 years old i used to slide down the lilies' of the valley leaves. they were as green as the sky under my feet. and I was as small as their blossoms.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://prideofpink.tumblr.com/
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Siela aptaškyta krauju   

Atgal į viršų Go down
 
Siela aptaškyta krauju
Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Mes Rašom :: Proza :: Novelės-
Pereiti į: