Mes Rašom
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

Mes Rašom

Tavo kūrybos namai
 
rodiklisrodiklis  IeškotiIeškoti  Latest imagesLatest images  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

 

 Istorija kuri neturi pavadinimo

Go down 
AutoriusPranešimas
Aidazuk
Ezopas
Ezopas



Pranešimų skaičius : 5
Prisijungė : 2014-05-21
Amžius : 26
Tikras vardas : Aida

Istorija kuri neturi pavadinimo Empty
RašytiTemos pavadinimas: Istorija kuri neturi pavadinimo   Istorija kuri neturi pavadinimo EmptyKv. 07 10, 2014 4:59 pm

Istorija kuri neturi pavadinimo

Prologas

Gyvename trumpai, kartais net nesusimastome kaip trumpai.
Gyvenimas nesitęsia ilgai. Laikas bėga, palikdamas mus už savęs, palikdamas neišspręstas problemas mums.
Skubame, bandome suspėti paskui laiką, bet jis tarsi upės vanduo, bėga ir niekada nesustoja.
Skubame gyventi, skubame patirti tai ko nepatyrėme.
Sėdame į mašinas, skubame į darbus, mokyklas, viršijame greitį. Turiu jums pasakyti, laikas niekados nesustos, nėra reikalo skubėti. Laikas tegul bėga sau, o mes sustokime ir apsižvalgykime aplinkui. Ką matome?
Kaip bebūtų laikas man pasibaigė. Išėjau per anksti, palikau savo problemas kitiems. Dabar aš buvau laikas. Viskas priklausė nuo manęs. Aš skubėjau, kartais leisdavau žmonėms pasimėgauti laiku, eidavau lėtai, neskubėdama, o kai jie nesitikėdavo lėkdavau kaip pamišusi.

***
Stebėjau juos kaip ir kiekvieną kart. Jie buvo laimingi. Atrodo jiems laikas neegzistavo. Jie šypsojosi, bet net jų plačios šypsenos nepaslėpė giliai tūnojusio liūdesio. Jie buvo mano šeima. Mylėjau juos kaip niekada gyvenime. Tik dabar supratau, kad jų meilės nevertinau. Buvau pasipūtusi ir gėdijausi savo šeimos.
Stebėjau savo mažąjį broliuką. Plaukai buvo susivėlę, akys žibančios kaip niekad anksčiau. Berniukas klausinėjo tėčio apie mašinas.
- Tėveli, o kaip vadinasi ta mašina kur liūtas nupieštas? - smalsiomis akutėmis jis žvelgė į tėvą. Pastarasis trumpai atsisuko į sūnų, ir vėl visą dėmesį sutelkė į slidų kelią.
- Peugeot, sūneli, - jis mylėjo savo sūnų, kaip ir kažkada mylėjo mane, manau dar ir dabar myli.
- Etanai, atsisėsk ir sėdėk ramiai, juk matai koks blogas oras, tėtukas labai susikaupęs, - ji buvo mano mama. Šviesių trumpų plaukų, plonutė. Mylėjau ją, kaip visada per vėlai tai supratau.
Ji neliepė Etanui užsisegti diržo, o mano širdis, širdis kuri nebeplakė, nujautė kažką negero. Broliukas paklusdamas mamai, atsisėdo ramiai, ir susiraukė. Tėtis atsisukęs į jį, jam nusišypsojo. Bandė sušvelninti mamos sudrausminimą.
- Etanai, tuoj būsim namuose, eisim visi kartu statyti sniego pilį. Gerai? - paklausė, atlaidžiai žiūrėdamas į sūnų. Etanas palinksėjo, ir plačiai nusišypsojo. Tėvas pažvelgė į besišypsančią mamą, tai buvo meilės kupini žvilgsniai. Bet abu, vienas kito akyse, pamatė ir didžiulį skausmą. Tas žvilgsnis truko per ilgai, per ilgai jie žiūrėjo vienas į kitą.
Rėkiau, klykiau, šaukiau kad suktų į šoną, bandžiau savo kūnu juos uždengti. Bet jie kaip visada manęs negirdėjo, nematė. Jų mašina su didžiule jėga rėžėsi į vilkiko ratus. Vyras spėjo pasukti vairą kad didžiausias smūgis tektų jam. Berniukas iš inercijos išlėkė pro priekinį langą, gaudžiau jį, man nebuvo nieko svarbiau kaip tik išsaugoti jį. Apkabinau jį, mano rankos perėjo kiaurai, meldžiau Dievo padėti man, staiga pajutau jį, tikėjausi ir jis pajuto mane. Akimirką mūsų žvilgsniai susitiko, apkabinau jį, ir kartu išskridome pro langą, nukritome ant šalto, apledėjusio asfalto. Paleidau jį. Kilau aukštyn, į dangų. Mojau jam ranka, tikėjausi jis mane matė. Mano paskutinioji užduotis žemėje buvo atlikta, apsaugoti savo mažąjį broliuką. Dabar galėjau ramiai juos stebėti iš viršaus.

***
Buvau mirusi, buvau laisva, skrajojanti dvasia. Mėgau skraidyti, kas gi nemėgo? Mes visos buvo laisvos, skrajojom, slapta stebėdavom savo artimuosius.
Mintyse meldžiau tėvų atleidimo, meldžiau atleisti man, buvau pridariusi tiek jiems blogo, kad net nepastebėjau kaip išėjau iš gyvenimo. Tikėjausi... Tikėjausi jie liks gyvi.


____________


Nežinau ar šią istoriją tesiu tai įkėliau į Noveles  panda
Atgal į viršų Go down
http://1dhisto.blogspot.com/
 
Istorija kuri neturi pavadinimo
Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» Forumo istorija
» Kūrybos istorija
» Džordžinos istorija.
» Be pavadinimo.
» Pavadinimo nėra.

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Mes Rašom :: Proza :: Novelės-
Pereiti į: