Mes Rašom
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

Mes Rašom

Tavo kūrybos namai
 
rodiklisrodiklis  IeškotiIeškoti  Latest imagesLatest images  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

 

 Išgirsk mane

Go down 
3 posters
AutoriusPranešimas
Saragita
Ezopas
Ezopas
Saragita


Pranešimų skaičius : 7
Prisijungė : 2014-05-24

Išgirsk mane Empty
RašytiTemos pavadinimas: Išgirsk mane   Išgirsk mane EmptySk. 05 25, 2014 1:55 pm

Sėdžiu viena apleistame tvarte ir laukiu savo mylimojo Algirdo. Stebiuosi, koks nenuspėjamas gali būti likimas, vieną dieną aš paprasta mergina, kuriai svarbiau ne mokslas, o duonos kepalėlis šeimai, o kitą dieną aš širdį, akis ir protą atiduodu mylimajam. Plačiai atmerkusi akis stebiu mėnulį kabanti danguje, matau jo akis, nors suprantu, kad tai kateriai apie kuriuos man pasakodavo tėvelis, bet aš leidžiu sau minutę įsivaizduoti, kad tai akis. Mano gyvenimo Likimo akis. Jose žaidžia jaunatviškumas, nerangumas ir neįtikimas pasitikėjimas, juk šis Likimas žino kiekvieną mano pasirinkimą anksčiau už mane. Ištiesiu gležnas rankas į viršų ir uždengiu mėnulį pirštu, kaip mokydavo tėvelis. Taip, jis buvo teisus, šį didelį mėnulį gali pridengti vienu pirštu, aš galiu užengti savo Likimą vienu pirštu, bet ar be jo būtų įdomu gyventi? Ir vėl pakvaišusios mintis. Jos lenda taip dažnai, kaip okupantai pasiglemžią šią mažą valstybę – Lietuvą.
Ar ši tauta kažkada buvo nusikaltusi? Ar jie privalo kęsti tokį pažeminimą, kai iš jų atimama paskutinė pasaulyje vieta, kurią gali vadinti savo gimtąją šalimi. Gal ši šalis įdomi ne tautiškumu ar įdomiai sunkia kalba, manau čia visą harmoniją valdo gyva gamta. Žaliuojantis medžiai, čirškiantis padangėje paukščiai, stiprus arkliai... Aš vėl pažvelgiu į dangų. Noriu pakilti į viršų, prisiglausti prie savo Likimo ir likti ten, Menulyje, amžiams. Nebenoriu matyti vargstančio tautiškumo, dingstančio žmogiškumo visų pažįstamų veiduose.
-Katerina?, - pasigirsta tylus šnabždėsis tolumoje.
Mirtina tyla. Aš užgniaužiu kvapą ir mintyse skaičiuoju savo širdies plakimo dažnį.
-Katerina,- tyliai atsidustu, tai jis.
Nusiridenu nuo šieno kupetos ir nerangiai atsistoju, pasitvarkau savo susiglamžiusius baltus, ilgus naktinius, patvarkau siūle ir nerangiai nužingsniuoju prie tvarto durų. Šienas taip smarkiai bado pėdas, kad  minute atsikvėpusi susimąstau, kodėl negalėjau įsispirti į šlepetes. Čia net ne duris, o tik nerangiai pritvirtina apipuvusi mediena. Jų šone išvystų elegantiškai apsirengusi lietuvį. Džinsais aptemtos liesos kojos, nauja pilka liemene, balti šilkiniai marškiniai, auliniai batai, viliojantis žvilgsnis ir provokuojanti šypsena, susivėlė plaukai – ir kas kada būtų pagalvoję, kad taip arogantiškai apsirengęs vaikinas gali pakerėti mano širdį.
Jis aukštesnis už mane, pasilenkdamas pabučiuoti pasijuntu lyg siekčiau Eifelio bokšto viršūnę, kurią matydavau atvirukuose, kuriuos jis atnešdavo man parodyti. Tik dabar suprantu, kad toks doras žmogus neleis man dėti tiek daug pastangų siekti jo iki dangaus.  Jis kvepia vaikiškumu ir ramunėmis. Jo tvirtos rankos, priglaudžia mano kūną prie jo lieso kūno.
-Ar tiesa, kad jūsų šeima vyksta į Rusiją? Jus esate tremiami?,- drebančiu balsu sukuždėjau tamsoje, nemačiau jo akių, bet pajutau kaip Algirdo kūnas sustingsta, o apnuogintos rankos pašiurpsta nuo atšiauraus vėjo.
Prisimenu mūsų pirmą pokalbį kaip per sapną, bet tada jis atrodė lygiai taip pat. Veide švietė šypsena, putlios lūpos, išraiškingai lenkti antakiai, aukšta kakta ir viršuje netvarkingai suvelti plaukai. Supratau, kad sutikau pačio angelo siela. Jis nešėsi pilną pintinę saldžių raudonų obuolių savo sergančiai mamai. Galbūt  jo rūpestingumas sukėlė mano širdyje audrą. Jis nepagailėjo obuolio mano mažutei sesytei, ištiesė vaisių savo tvirta ranka ir palinkėjo geros dienos nerišlia rusų kalbą lyg jau tada suprasdamas, jog nesam lietuvės. Po to karto aš jį vis matydavau šeštadienį turguje prie vaisių. Jis buvo kitoks. Išsiskyrė iš visų lietuvių ne vien tik savo išraiškingais bruožais, ar brangia apranga, bet jis nemenkino mūsų už tai, jog esame rusai. Jis visada suprato, kad mes nekalti dėl Sovietų nuosprendžio kariauti.
-Mūsų niekas netremia, - jis tyliai sukuždėjo, o aš spėjau apsvaigti nuo jo balso,- mano mama turi seserį Maskvoje, mes vykstame pas ją. Čia nesaugu, nes sklinda gandai, kad tuoj visus trems inteligentus. Aš negaliu leisti savo mamai mirti varge.
Aš apsivijau stipriai jo liemenį rankomis ir pravirkau.
-Kas tikėjo, kad tokia žiauri lemtis užplūs mus. Mūsų tautą, mus lietuvius. Aš mylėsiu kančioj ir nežinioj. Tave, mano Sauluže. Melskis laisvės ir dorovės. Aš sugrįšiu pas tave,- jis rimavo man į ausį, jo raminantis balsas slopino mano pyktį.
-Prižadėk, - pakėliau nykštį, tą patį nykštį su kuriuo uždengiau savo Likimą, juo paliečiau Algirdo kampuotą smakrą, pirštų pagalvėlėmis lėtai slinkau per skruostą, plačią nosį, perbraukiau per dideles akis, o balsas drebėjo taip, kad nesugebėjau daugiau ištarti nė žodžio.
-Prižadu, tave mylėti, Katerina, amžinai. Man nesvarbu, kad mūsų inteligentai nesutinka meilei tarp lietuvio ir rusaites, aš mylėsiu tave. Melsiuos Dievui, prašydamas stiprybės tavo šeimai, duonos ir šventos knygos. Kai turėsiu lapą aš rašysiu tau,- jis glostė mano ilgus plaukus, o jo pažadai mane ramino.
Tylioje naktyje girdėjosi kuždanti gamta, pučiantis vėjas, nerimstanti mano širdis, kuri tuoj paliks mylimąjį ir kažkur toli, mirštanti gyvybė.


Paskutinį kartą redagavo Saragita, Pen. 05 30, 2014 4:15 pm. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų Go down
konstanta
*
*
konstanta


Pranešimų skaičius : 599
Prisijungė : 2010-07-29
Amžius : 29
Miestas : Vilnius
Tikras vardas : Justė

Išgirsk mane Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Išgirsk mane   Išgirsk mane EmptySk. 05 25, 2014 10:18 pm

Sveika atvykusi ir dar su romanu!

Labai drąsi idėja. Jeigu visas romanas suksis apie panašius dalykus, kuriuos prologe aprašei, pasirinkai tikrai stiprią temą, manau nedaugelis apsiimtų rašyti kažką panašaus ir tikrai sveikinu tave pabandžius.

Ne tik kad istorinis laikotarpis tikrai sunkus, bet dar ir pasirinkai įdomią perspektyvą, rašyti apie šituos dalykus rusaitės akimis. (Beje, labai gražus vardas - Katerina) Man pasidarė įdomu, kokios kilmės pati esi. Ar rašai kažkiek nuo savęs, ar visiškai bandai įsivaizduoti poziciją.

O ir rašymas apie kitą istorinį laiką yra sudėtingas, nedaug ką galiu apie tai pasakyti, bet kol kas atrodo, kad susitvarkai. Ko man norėtųsi, galbūt tikslesnės nuorodos į laiką, nes dabar lyg ir aišku, bet kažkaip daugiau istoriškumo suteiktų data, žinoma, galbūt tu to visai nesieki, tai čia tik toks pastebėjimas. Kas šiek tiek užkliuvo - neįsivaizduoju lietuvio aristokrato su aptemptais džinsais 5 dešimtmety, kurį mano supratimu vaizduoji. Labai nesidomėjau to laiko madomis, todėl nesiginčysiu dėl džinsų dėvėjimo, tačiau vargu  ar tokius jau aptemtus dėvėti galėjo. Man kažkaip iškilo šiuolaikinio lengvabūdiško vaikinuko įvaizdis. Aš esu bandžiusi rašyti apie kur kas senesnius laikus, tai įsitikinau, kad mada - labai delikatus dalykas istoriniuose tekstuose. 

Ir labai abejoju, kad žodį sovietai reiktų rašyti iš didžiosios raidės.

O šiaip, tikrai mane nudžiuginai šituo prologu ir tikiuosi išvysti visą istoriją! Sėkmės rašant.
Atgal į viršų Go down
http://justeworld.blogspot.com/
Saragita
Ezopas
Ezopas
Saragita


Pranešimų skaičius : 7
Prisijungė : 2014-05-24

Išgirsk mane Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Išgirsk mane   Išgirsk mane EmptyPir. 05 26, 2014 7:42 pm

Labas! Ou, labai ačiū už išsamius pastebėjimus.
Tema pasirinkau neatsitiktinai. Sovietmetis Lietuvoje tikrai yra įdomi istorijos dalis, tad manau sunkumu man nekils. O pati esu tikrai ne gryna lietuvė. Čia tiesiog rinkau informaciją, kaupiau įvariais meilės istorijas, to laikotarpio detales ir nusprendžiau pagaliau visą tą informaciją sutelkti į romaną.
Na, taip, dėl stiliaus galima ginčytis, bet laikotarpis kūriniui besivystant išaiškės. Gal pradžioje ir buvo noras skaitytojui pačiam išsirinkti laikotarpį, išsirinkti smulkesnes detales, o tik vėliau išaiškinti kaip viskas iš tiesų yra. Mano nuomonė skaityti kūrinį, kuriame rašytojas ne akivaizdžiai pasako visas detales, o leidžia interpretuoti kaip nori, yra įdomesnis kūrinys, nei detalus (ar smulkmeniškas) apibūdinimas. 
Ir tikiuosi artimiausiu metu galėsiu patalpinti tęsinį :) Ačiū.
Atgal į viršų Go down
Saragita
Ezopas
Ezopas
Saragita


Pranešimų skaičius : 7
Prisijungė : 2014-05-24

Išgirsk mane Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Išgirsk mane   Išgirsk mane EmptyPen. 05 30, 2014 4:15 pm

1933m. Prisiminimai

Pro nerangiai užtrauktas užuolaidas švietė rytmečio saulė. Apšvietė mažą palėpes kambariuką, kiekvieną dulkelę, kiekvieną nuplyšusi knygos lapelį. Mergaites baltas veidas sužėrėjo ir saulės spinduliai išlygino kiekvieną vaikišką raukšlelę,  paakius, nušvietė rusvas lūpas, kuriuose nebebuvo matyti sutrūkinėjimai, paraudę skruostai taip pat nušvito baltai, o pramerktos akys spinduliavo rudai. Mintyse ji skaičiavo. Nežinia, gal krentančias dulkeles, kurias dabar gerai apšvietė saulė, o galbūt sekundes, kada visas namas sukrus ir jei reikės keltis.
-Kate, kate, - mažais žingsneliai į viršų bildėjo berniukas, - Kate, kelkis!, - spiegė jis ir įgriuvo pro senas duris, kurios net nevertėjo uždaryti, nes skersvėjis vis vien jas pravers,- Kate.. Mū atsikėlė, mūsų mū nori valgyti..
Katerina sėdėjo apsigaubusi pečius sena gelsva skara, tamsūs plaukai buvo surišti į dvi vienodas kasytes, o rankose ji jau spaude skudurėlį ir buvo pasiruošusi leisti žemyn.
Pro duris išniro Katerinos priešingybė, jos mažiausias broliukas – Robertas. Vaiko plaukai piestu stovėjo, o akių maišeliai patinė. Vaikas taip staigiai vertėsi iš lovos, kad spėjo užsigauti koją, todėl dešiniąją vaiko koją puošė mėlynė. Robertas ištiestomis rankomis pasileido link merginos ir apsivijo jos kaklą, užsiropštė ant jos kelių ir spaudė  jos liesą kūnelį.
- Kate, ar galėsi šiandien paskaityti man pasaką, tėtukas išvažiuoja, niekas neskaitys mums pasakos,- prapliupo vaikas raudoti, o mergina ji tik spaudė prie kūno ir nieko nesakė.
Jau tada ji puikiai suprato kiekvieną lietuvišką žodį, bet kalbėti ji neprisiversdavo. Tik išsižiojusi sakyti lietuvišką žodį pajusdavo kaip jos liežuvis susipina ir iš žodžio – prašau, virsta – pažalusta. Mergina suvokė, jog jai nereikia kalbėti tam, kad jos namiškiai ją suprastu.
Nukėlusi vaiką nuo kelių ji įsikabino į jo mažutę rankutę ir abu vaikai nusileido laiptais. Pritūpusi prie krosnies paėmė vaiko drabužius, aprengė vaiką ir įžengė į kambariuką, kur jos motina su dideliu pilvu skuto bulves.
Katerina nors ir būdama maža suvokė, kad mama greit gimdys, todėl reikės dar vienos pribuvėjos, reikės ir auklės vaikui, o ją taps pati Katerina. Nuleidusi galvą ir būdama dėkinga už suteiktą pastogę, ji pagriebė didelę pintinę ir patraukė surinkti šieno.
Prieš metus ji dar sėdėjo sename vežime, apsivijusi savo kojytes ir laukianti, kol tėvelis sustabdys taip greitai lekianti arklį. Ji laukė, kada pagaliau atvažiuos į Vilnių pas tėčio seną draugą, kuris taip nuolankiai laukė jų. Mamytė buvo pridėjusi pilnas pintines vaišių: kepalą duonos, lašinių, svogūnų laiškų, bulvių ir kitų gardėsių. Katerina taip norėjo suvalgyti nors vieną duonos kepalėlį, bet mamyte pasakė, kad tai tėvelio draugui, kuo greičiau pasieks miestą, tuo greičiau tėvelis galės nupirkti medaus ledinuką. Taip sukandusi dantis, kad vežimas bešokinėdamas neišbarškintų jai dantų, ji kentė alkį. Staiga vežimas kilstelėjo į viršų ir bumbtelėjo ant žemės, bet Katerina bumbtelėjo ne vežime, o ant minkšto sniego. Taip garsiai suklykė iš skausmo, kad net bėgęs pro šalį šuo nušuoliavo toliau, bet tėvelis nė negirdėjo ir vežimas taip ir toliau nuriedėjo. Katerina paskubomis ropojo keturiomis paskui vežimą, bet kuo  greičiau ji ropojo, tuo greičiau jis dingo.
Katerina tada buvo stipri mergaitė, suspaudusi kumščius, kentė ne vien tik alkį, kojos skausmą, bet ir graudulį, kuris ją suėmė, kai ji suprato, kad tėvelio nėr, o ji sėdi viena pusnyje.
Taip Katerina praleido ištisą amžinybę, kol prie jos nepririedėjo kitas vežimas. Ten sėdėjo vyras ir moteris, susiglaudė vienas prie kito. Jie kažko klausinėjo jos lietuviškai, bet mergaitė nesuprato nė žodžio. Ji tik sugebėjo atsakyti:
-Minia zavut Katerina, papa,- mergaite pratrūko raudoti.
Steponas ir Marija ją priglaudė nuošaliame kaimelyje, kur buvo didelis ūkis, daug karvių, arklių ir vištelių. Laikui bėgant Steponas pradėjo mokinti ją kalbėti lietuviškai, žodį po žodžio. Jai tapo lengviau suprasti namiškius, bet pirmą naktį einant miegoti Katerina išgirdo Stepono ir jo žmonos, Marijos, ginčą:
-Ką sakys kaimynai?,- suriko Marija,- jie išskųs mus valdžiai, apkaltins, kad pagrobėm mažą mergaitę, prigalvos, jog ji gubernatoriaus dukra, o valdžia lengvai tuo patikės, - priekaištavo Marija.
-Katerina garsiai lauke nekalbės rusiškai, mes ją greit išmokysime lietuvių kalbos..
-Bet iš kur pas mus atsirado ši mergaitė? Po velniais, jai jau ketveri metai, juk nepasakysi, kad visą laiką ją laikėme palėpėje.
-Pasakysime, kad tai tavo sesers dukra, o tavo sesuo vis vien dirba Kaune, jos niekas čia nemato ir nežino, kada ji pastojo.
-Kaip tu drįsti, - Marija prapliupo rėkti,- ar tu suvoki, ką sakai? Mano sesuo palaidūnė?!
-Jokia ji palaidūnė, neleisime kaimiečiams gilintis į detales, o mergaitė puikiai susitvarkys.
-Steponai, tavo gera širdis mus pražudys, bet jau geriau pasistenk ją kuo greičiau išmokyti lietuvių kalbos, kol mūsų neišskundė valdžiai.
Steponas svarstė, kaip reikės pripratinti mergaitę kalbėti lietuviškai, kaip ji susidoros su akcentu, kaip ji prisitaikys prie savo bendraamžių, bet nieko nesakęs Katerinai apie barnį, apkamšė ją ir paprašė:
-Būk gera, šnekėk tik namie, lauke nesakyk nė žodžio, - tai pasakęs jis suvokė, kad mergaitė jo nesupranta, o rusų kalbos jis nelabai ir mokėjo.
Atgal į viršų Go down
gustė
Ezopas
Ezopas



Pranešimų skaičius : 1
Prisijungė : 2014-05-30

Išgirsk mane Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Išgirsk mane   Išgirsk mane EmptyŠt. 05 31, 2014 7:23 pm

Labai įdomus romaniūkštis...Laukiu nesulaukiu nauju skyriu.. heart
Atgal į viršų Go down
Saragita
Ezopas
Ezopas
Saragita


Pranešimų skaičius : 7
Prisijungė : 2014-05-24

Išgirsk mane Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Išgirsk mane   Išgirsk mane EmptySk. 06 01, 2014 12:24 pm

Labai džiaugiuosi, kad patiko :)
Atgal į viršų Go down
Sponsored content





Išgirsk mane Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Išgirsk mane   Išgirsk mane Empty

Atgal į viršų Go down
 
Išgirsk mane
Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» Mane valdo macro režimas ^^
» Nori išgirsti mane rašant?

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Mes Rašom :: Proza :: Romanai-
Pereiti į: