Mes Rašom

Tavo kūrybos namai
 
rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Šnabždūnė

Go down 
AutoriusPranešimas
Niūnė
*
*
avatar

Pranešimų skaičius : 225
Prisijungė : 2010-08-27
Amžius : 23
Miestas : Marijampolė / Vilnius
Tikras vardas : Lina

RašytiTemos pavadinimas: Šnabždūnė   Sk. 11 10, 2013 2:33 am

Sveiki skaitytojai,
jaučiu poreikį papasakoti šiek tiek apie save, nors tai ir neatrodo reikalinga ar įdomu. Labai ilgą laiką nebuvau prisilietusi prie rašymo kėdės (kalba eina apie kelerius metus). Brandinau mintis galvoje ir sąsiuvinyje, tačiau taip ir neišleidau jų į dienos šviesą. Ir štai kažkodėl, vidury nakties sėdžiu prie savo rašomojo stalo ir tiesiog jaučiu poreikį kažką daryti. Nesvarbu, jog tai galbūt bus didelė nesąmonė, didelis "bardakas", bet jaučiu norą visu tuo pasidalinti su kitais, nes tuos metus dėstytos idėjos galvoje pagaliau susidėliojo į stalčiukus. Lyg ir. Tad kritika mano adresu visada laukiama. Pastabos ar patarimai. Viskas, kas šovė jums į galvą perskaičius mano mintis - neškit čia.
[You must be registered and logged in to see this image.]



„Gėris ir blogis yra dvi jėgos, sukinkytos kartu, kad suktų gyvenimo ratą, nes šviesą visada lydi šešėlis...“



Prologas


  

Lėtai slenkanti tamsa baigė apimti visą dangų. Balti žaibai, retkarčiais nutvieskiantys dangų, vis artėjo. Naktis, kaip bet kuri kita, su lengva audra priešaky. Tylią naktį nutraukė čaižus skambutis, tamsi figūra stovėjo prie vieno iš rajono namų durų slenksčio. Lėtai atsidariusios durys atvėrė mažą blausios šviesos tarpą ant grindinio. Jaunos mergaitės akys žvelgė iš už durų į ištysusią juodą figūrą.

- Pakviesk mane vidun. – tyliu, tačiau įtaigiu balsu pareikalavo ji.
- Atsiprašau, bet aš jūsų nepažįstu. – nedrąsiai atsakė mergaitė.

   Geriau įsižiūrėjusi mergaitė įžiūrėjo sulysusį veidą išvagotą gilių raukšlių. Moters akys atrodė bemaž juodos, tuščios, paklaikusios iš baimės. Ji neramiai atsigręžė į gatvę lyg bijodama to, kas slypi tamsoje, tačiau mergaitė buvo tikra, jog gatvė tuščia ir tyli.

- Įsileisk mane. – pakartojo moteris, tačiau šį kartą balsas išdavė baimės krislą jame.
- Ar jums reikia pagalbos? – mergaitė vis dar jautėsi pasimetusi. Ji nepasitikėjo atklydėle ir bijojo jos, tačiau norėjo padėti matydama nerimo sukaustytą žvilgsnį.
- Po velnių, jei dabar pat manęs neįsileisi vidun nutiks kai kas blogo. – moteris suleido nagus į durų staktą, tačiau žengti žingsnio neįstengė. Ji vis dažniau žvalgėsi sau per petį.

   Dangų vis dažniau pradėjo raižyti žaibai, vienas po kito jie artėjo miestelio link. Ryškūs balti stulpai piešė žemėlapius danguje su didėjančia jėga. Mergaitė sudrebėjo ir pradėjo šauktis mamos. Iš nepažįstamosios nosies pradėjo varvėti kraujas, jis lyg juodas rašalas besileidžiantis moters lūpomis ir kaklu nudažė rūbus.

- Kvaila mergiote, ką tu padarei. – sušnibždėjo ji ir paskutinį kartą atsisukusi į mergaitę sukliko bei dingo tamsoje.

________________
[You must be registered and logged in to see this image.]
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
konstanta
*
*
avatar

Pranešimų skaičius : 599
Prisijungė : 2010-07-29
Amžius : 24
Miestas : Vilnius
Tikras vardas : Justė

RašytiTemos pavadinimas: Re: Šnabždūnė   Pir. 05 19, 2014 5:22 pm

Sveikinu, nors ir pavėluoti, vėl pradėjus kurti!

Nežinau, ar visa dar rašai šią istoriją, bet prologas tikrai užkabino. Žaviuosi tekstais, rašomais trečiuoju asmeniu, atmosferą ir detales puikiai perteikei. ;>

Tikiuosi vis dar dirbi ties šia istorija ir sėkmės.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://justeworld.blogspot.com/
 
Šnabždūnė
Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Mes Rašom :: Proza :: Romanai-
Pereiti į: