Facebook rules!!

Temos pavadinimas: Facebook rules!! Kv. 11 15, 2012 6:04 pm

PART I.

Tyliai praveriu brolio kambario duris. Po mano kojomis sugirgžda pasikėlusi laminato lenta tad nejučia pašoku į viršų. Bet brolio šis garsas neprižadina. Prieinu arčiau jo lovos, bandydama apmanevruoti išmėtytus jo rūbus.
-Tomai,-sušnibždu. Jis tik kažką suniurna ir pasisuka ant kito šono.
-Tomai,-pakartoju dar kartą, ranka jį pajudindama.
-Ko?-burbteli jis, įjungęs lempą prie lovos ir atsisukęs į mane.- Būtinai reikėjo mane žadinti... Ketvirtą ryto??! Ar tau viskas su galva gerai?
-Kol kas dar taip. Klausyk, tu pameni tuos pinigus, kuriuos buvau tau paskolinus BlackBerry telefonui ir nešiojamam kompiuteriui?-išberiu nenustygdama vietoje. Kad tik jis juos turėtų, kad tik jis juos turėtų...
-Nu, o kas?- susiraukia Tomas, o tuo pačiu ir aš. Kaip jį atpratinti nuo visokių svetimybių, kaip „nu“, „jo“ ir panašiai?!
-NU nieko. O va kalbant lietuviškai, man reikia tu pinigų. Dabar.
-Ketvirtą ryto??
-Ne, nebūtinai dabar, bet šiandien, nes ką tik sužinojau, kad pas mus atvyksta Big Time Rush ir..
-Dėl to tu mane žadinai?-pašoka iš lovos brolis.- Dėl tų keturių dainuojančių šunų, kuriuos esi įsimylėjusi? Ne, tau tikrai Kalėdoms padovanosiu kelialapį pas psichologą.. Beje, tu ir vėl naktį sėdi prie kompo?
-Prie kompiuterio... Taip, sėdžiu. Ir kas? Žodžiu, miegok sau sveikas dabar, o ryte man pinigus,- šypteliu ir pasisuku link durų.
-Ohh... Su tavim vienos bėdos,- atsidūsta Tomas. Išgirstu, kaip jis vėl įkrenta į patalus.
-Priimsiu tai kaip komplimentą,- nusišypsau durims ir atsidariusi jas išeinu į savo kambarį.
Įžengusi pro įėjimą pasuku link nešiojamo kompiuterio, kurį buvau palikusį atidarytą. Ekrane šviečia įjungtas vienos svetainės straipsnis „Big Time Rush gerbėjos pasiekė savo – grupė atvyksta į Lietuvą“. Dar kartą peržvelgiu lentelę, kurioje surašytos valstybės su koncertų datomis ir viena žaliai paryškinta – Lietuva (2012/10/14). Atsidūstu iš laimės, mintyse jau įsivaizduodama, kaip stoviu minioje rusher‘ių (taip vadinami BTR gerbėjai) ir dainuoju mano dievukų atliekamas dainas. Geriau būti turbūt negalėjo.. Reikia tik tikėtis, kad tėvai išleis. Įdomu tik, ar Elizabeta su Maja eis.. Paklausiu ryt...
Uždarau kompiuterį, ranka perbraukiu raudoną kompiuterio viršų. Tada atsidarau stalčių ir susirandu sąsiuvinį, kuriame visi Big Time Rush dainų žodžiai, jų plakatai, kadangi tėvai ant sienų kabint neleidžia, iškarpos ir dar keletas popierėlių. Peržiūriu iškarpas ir plakatus vis dar negalėdama patikėti, kad greit pamatysiu juos gyvai... Apsvaigusi iš laimės įmetu sąsiuvinį atgal į stalčių ir nueinu link savo lovos. Žvilgteliu į laikrodį – 04:26. Pats laikas būtų eit miegoti, tad nieko nelaukusi šoku į lovą, apsikloju ir mintyse vis dar skambant „Any kind of guy“ užsimerkiu. Po kelių minučių miegas nugali visas dainas.

***

-Labas rytas, mama, tėti, Tomai,- šūkteliu ryte nusileidusi į virtuvę.
Mama kaip tik stovėjo prie viryklės, gamindama visiems Cezario salotų su vištiena. Net ištarus jų pavadinimą burnoje susirenka seilės. Pagriebusi keturias lėkštes ir keturias šakutes nušokuoju link valgomojo stalo ir išdėlioju indus, panosėje imdama niūniuoti „City is ours“.
-O tu šiandien tokia linksma...-kilstelėjo antakius tėtis, perversdamas laikraščio puslapį.- Ar tik ne dėl tos tavo grupės koncerto?
-Taip, bet.. iš kur jūs sužinojot?-atsisuku į tėtį išplėtusi akis. Pašonėje brolis baigia nukrist nuo kėdės iš juoko. Gerai, gal ir juokingai atrodau, bet man rūpi, iš kur tėvai tai ištraukė.
Tačiau tėtis tik nusijuokė ir mostelėjo galva į Tomą. Tikrai, kaip aš nesusivokiau, kad jis išpliurpė... Na, bet jeigu nereikia pasakot pačiai, taip dar geriau.
-Ir jūs mane išlesit?-nusišypsau kaip mažas vaikas, gavęs saldainį. Atsisuku į šalia atėjusią mamą, paimu iš jos rankų dubenį su salotom ir iškilmingai padedu ant stalo.
-Pagalvosim. Taigi viskas nesisprendžia taip greit,-gūžteli pečiais mama, ir apėjusi stalą atsisėda į laisvą vietą.
Gailiai atsidususi atitraukiu kėdę ir kai jau beveik atsisėdu, koridoriuje suskamba telefonas. Na, jau ne, aš neisiu atsiliept...
-Kristina?-pakelia galvą tėtis. Aš susiraukiu parodydama, jog tikrai neisiu.- Na, tada kažkas neis į koncertą...
-Taip negalima,-suburbu keldamasi nuo stalo ir vėžlio žingsniu nueinu link dar tebeskambančio telefono.

» Facebook'inės istorijos