Mes Rašom

Tavo kūrybos namai
 
rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Novelės

Go down 
AutoriusPranešimas
Pė'—
Ezopas
Ezopas
avatar

Pranešimų skaičius : 45
Prisijungė : 2012-08-04
Amžius : 23
Tikras vardas : Tėvų duotas ir užtušuotas

RašytiTemos pavadinimas: Novelės   Št. 08 04, 2012 11:17 pm

Darbas, kuris buvo gana neblogai įvertintas. Turbūt novelė yra šiek tiek klaidi, susipynus, bet ar tai gerai, nėra aišku.






Eik iš čia, Lulu


Mes trys buvom susikibę už rankų. Mo, Ūsėlis ir aš.

—... ir reikia suktis, kol apsisuks galva, — aiškinu aš, — tada pasileisti ir kristi ant grindų!

— Ir kas tada bus? — klausia Ūselis, o aš išpučiu akis, negalėdama patikėti, kad jis nežino.

— Tada Žemė sukasi.

Mo nusijuokia ir tvirčiau spusteli mano ranką.

— Tikrai, Sauliau, juk žemė sukasi.

Ir mes sukamės, sukamės, Ūselis šypsosi, mama kvatoja, o akyse
viskas susilieja... Šiandien sninga, nors ne Kalėdos, viskas balta
balta. Mes krentam ant grindų, tačiau šalia guli tik Ūselis. Aš atsisėdu
ir pažiūriu į rankas — jos surištos.

Tvarsčiai balti, dvokia svogūnais.


Giliai įkvepiu ir atmerkiu akis. „Į mane žiūri mano akys“ — pagalvoju, tačiau suprantu, kad jos Lulu.

— Tas baisus sapnas? — klausia ji ir pasislenka arčiau.

Aš akimirką pasimetu. Lulu niekada nekalba, tik kartais šypsosi, linksi galva, tačiau visada tyli.

— Taip... — sušnabždu žiūrėdama, kaip nuo jos balso rusvos lubos nusidažo baltai.

Lulu žiūri į mane susigėdus, man pasirodo, kad ji tvirčiau suspaudžia lūpas.

Aš atsisėdu lovoje, o Lulu įsitaiso ant mano pagalvės. Ji ramiai
žiūri į lubas ir jos pamažu nurusvėja. Pastebiu, kad šiek tiek blyškiau.

—Tai pasakok, — pareikalauju.

Ji gūžteli pečiais.

— Kaip tėvas? — vėl klausiu.

Žiūrėdama į lubas, Lulu minutėlę pamąsto, palinksi galva.

— Nieko nesuprato?

Lulu energingai papurto galvą ir pažiūri į mane. Aš šypteliu, o ji tarsi atkartoja — lengvai ir vėjavaikiškai.

— Kaip Ta? — po trumpos tylos paklausiu.

Ji suneria rankas ir tyli, atrodo, kad kažko klauso. Po sekundės pasigirsta:

— Ligita! Pusryčiai! — šaukia tėvas.

Lulu klausiamai pažiūri į mane, o aš tik linkteliu:

— Eik, — sakau jai, — tik atsimink, kad aš nemėgstu svogūnų; Ta Karvė jų visad per daug pripjausto.

Kai ji eina prie durų, aš seku kiekvieną žingsnį ir mąstau, kad Lulu
graži. Jos plaukai šviesūs, sruogelėmis banguoja iki liemens. Akys
rudos, didelės, kartais per daug jausmingos. Visai kaip mano.

— Ir, Lulu, — dar pašaukiu ją, — atsimink, kad tėtis — Ūselis, o tu — Trupinėlis.

Lulu žiūri į mane, tarsi nesupratusi, ką pasakiau, bet galiausiai ji šypteli.

Aš patenkinta išsitiesiu ant lovos, o apačioje suskamba šaukštai.


Kitą rytą Lulu vėl pusryčiavo su Ūseliu ir Ta Karve. Aš tyliai
nusileidau laiptais ir bandžiau pabėgti iš namų nepastebėta, tačiau mano
žvilgsnis užkliuvo už Tos. Ji sėdėjo Mo vietoje ir valgė košę taip,
tarsi siųstų mažyčius oro bučinukus: rydama visada papūsdavo lūpas.

— Ligita? — klausia tėtis, pasilenkęs į priekį, kad geriau matytų mane, — Trupinėli, sėsk, pavalgyk.

Aš apsidairau, tačiau Lulu nematyti. Įeinu į virtuvę: čia tik tėtis ir Ta, tvarkingai sudėjus rausvas lūpas.

— Kur Lulu? — trumpai paklausiu.

Ta Karvė nuryja košę ir vos prasižiojusi žiūri į tėtį. Tėtis spokso į mane suraukęs antakius.

— Kas ta Lulu?

Kartais negaliu patikėti, koks nepastabus yra Ūselis.

— Lulu, tėti, Lulu!

— Sauliau, sakiau, kad ji kažkokia keista, — užsiveda Ta, tačiau tuo pat metu aš pamatau Lulu.

Ji ėjo mūsų sodo vartelių link. Kai Lulu eina, gėlės nubąla, žolė išsilygina ir pavirsta ledu.

Akimirką ji atsisuka, pažiūri į mane ir dingsta.

Lauke lijo. Aš griebiau batus į rankas ir išlėkiau basa paskui Lulu,
tačiau lauke vėl viskas žaliavo, kvepėjo vasara ir lietum. O Lulu visad
primena šviežią žiemos rytą. Turbūt dėl to mano rankos vis dažniau
dreba. Man šalta.

— Ligita? Kas tau yra? — šaukia Ūselis iš kiemo, o aš bėgu kuo toliau.

Bėgu ir įsivaizduoju, kaip tėtis apsikabina Tą Karvę, o ji šnabžda
jam: „Gal išaugs, gal išaugs“. Tėvas paglosto jos trumpus šviesius
šerius — pasityčiojimą iš plaukų.


Lulu gyvena dvare, tačiau jis apleistas. Čia želia žolės aukštesnės
už mane, o kojas bado butelių kamšteliai. Dvaras kažkada buvo gražus,
tačiau stogas prakiuro, viduje kažkas patiesė čiužinį, šalia jo gulėjo
padanga.

Galbūt dėl to Lulu pasikviečiau pas save.

— Ligita?

Čia man patinka tik balkonas, įmantriu juodu turėklu, padarytu taip,
kad kiekviena metalinė gija primena besiraizgančias medžių šakas.. Lulu
mėgsta sėdėti ant turėklo, nuleidus galvą žemyn. O aš bijau aukščio, ir
bijau, kad ji nebijo. Kai pasikviečiau Lulu pas save, žinojau, kad pas
mane saugiau.

— Ligita?! — vėl klausiamai surinka balsas ir aš atsisuku.

Iš dvaro išeina Simonas.

— Simonai?! — šaukiu aš, — Lulu dingo!

Simonas žiūri į mane kokią minutę, bet galiausiai tik kreivai šypteli:

— Jūs labai susidraugavę, ką?

Jis — kvailys. Nuduriu žvilgsnį žemyn: jo batai gerokai per dideli.
Batas. Jis — Batas. Didelis, neskoningas, užrištas raudonai murzinais
raišteliais.

— Mes dvynės, Simonai.

Jis pasirausia kišenėj ir įbruka man į delną Tai, Apie Ką Galiu
Kalbėti Tik Su Lulu. Maišelis truputį ir primena ją, nes viskas, kas
viduje, panašu sniegą. „Bet jis netirpsta“, — kartą pasakė man ji į
ausį.

— Tau tikrai jau pakankamai kvankšt, — sako jis, — truputį palauk prieš...

— Ji išėjo, ar supranti? Ji išėjo!

Net nepajaučiau, kaip pradėjau rėkti jam į veidą ir užmyniau ant batų, tačiau jie tik susispaudė — kojos neapčiuopiau.

— O tu žiūrėk, kad pati tuoj!.. — Simonas žiūri į mane piktai, tačiau gretai nusiramina.

Jis visada rimtas. Kai pasiskundžiau dėl to Lulu, ji atsakė, kad jis toks turi būti.

— Tavo rankos dreba, — sako jis.

— Man šalta.

— Vasarą? — Simonas kilsteli antakį. — Ta tavo Lulu... Gal ji... Supranti, hm, gal ji kalba?

Aš staigiai nulipu nuo jo batų.

— Kaip tu...?

— Lulu... — Simonas liūdnai šypteli, — Lulu visada ateina.

Atvirai sakant, Simoną supranta tik Lulu, tačiau šalia jos nėra.

Aš nubėgau į dvarą, viduje vos neužkliūvu už padangos.

— Tau tikrai reikėtų susitvarkyti, — sušnibždėjau po nosim.

Dabar Simono duotas maišelis jau buvo tuščias, paslėpiau jį sudulkėjusioje spintoje.


Šitam name kvepia snaigėm ir dar kažkuo keistu, atrodo, niekada
prieš tai neužuostu. Tarsi šalčio kvapas, tačiau jis nemaloniai rangosi
nosyje: lyg kutena, lyg kanda.

— Labas, — sako Lulu. Jis vėl sėdi ant turėklo, tik šį kartą pasisukus į mane. Laukė.

Aš nusipurtau. Gal dėl to, kad dar nepripratau prie jos balso, o gal dėl kvapo ir baltumos, kuri, kuri nemaloniai šiurpina odą.

— Kodėl išėjai? — klausiu.

Ji gūžteli pečiais. Atsainiai, nerūpestingai, nebyliai sakydama, kad jai vis vien.

— O tu žinai, kada aš gimiau? — netikėtai paklausia

Minutę susimąstau. Kvailas klausimas. Juk mes dvynės.

— Ne, mes negimėm kartu, — Lulu išdykėliškai nusijuokia, — aš gimiau vėliau!

Lulu žiūri į mane, atrodo, kad bando kažką pasakyti, matau, kad liečia plaukus, pirštais suspaudžia plaukų sruogą ir... .

Lulu energingai linksi, tempia iš manęs baltą, sušalusį minties siūlą.

— Aš gimiau... — pradeda Lulu, vyniodama jį ant piršto.

— Kovą.

— Kai... — Lulu ragina mane, siūlas įsitempia.

— Atėjo...

Aš atsisėdu ant žemės, mintis nutrūksta, žiūriu į Lulu, ji
juokiasi, ant jos smiliaus šokinėja minties galiukas. Atrodo, kad
sninga, apsninga viską aplinkui ją. Tyla.

Apsninga mane.


Pramerkiu akis. Mo nusikirpus plaukus, Ūselis skaito knygą.

— Mama! Mama! — šaukia šviesiaplaukė mergaitė, — aš noriu būti tokia kaip tu!

— Būk savim, Ligita.

Mergaitė sužvairuoja į mane ir kyšteli liežuvį.

— Tada man nereikia Lulu, — nusprendžia.

Mo kvatoja, Ūsėlis linkčioja, už lango pradeda snigti, o namie
kažkas verda sriubą su svogūnais. Aš žiūriu laukan, tačiau viskas tik
baltėja, baltėja... Mergytė auga, jos plaukai sutrumpėja, lūpos
nenatūraliai parausta

— Eik iš čia, Lulu, — sako ji man.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Hellis
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 278
Prisijungė : 2010-08-23
Tikras vardas : lukas

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Pir. 08 06, 2012 2:25 am

jeigu rimtai nesupratau prasmės nixuja :DDDDDD
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Pė'—
Ezopas
Ezopas
avatar

Pranešimų skaičius : 45
Prisijungė : 2012-08-04
Amžius : 23
Tikras vardas : Tėvų duotas ir užtušuotas

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Pir. 08 06, 2012 9:21 am

Na, kas skaitė, prie teksto pasėdėjo ilgiau. :) Šiaip čia haliucinacijų ir narkotikų tema.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lapė.
S&M.
avatar

Pranešimų skaičius : 1460
Prisijungė : 2011-03-31

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Pir. 08 06, 2012 12:30 pm

Man visai patiko, norėčiau paskaityti daugiau.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://marionetteofharmony.blogspot.com
Pė'—
Ezopas
Ezopas
avatar

Pranešimų skaičius : 45
Prisijungė : 2012-08-04
Amžius : 23
Tikras vardas : Tėvų duotas ir užtušuotas

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Pir. 08 06, 2012 12:37 pm

Čia novelė, tuo ji ir pasibaigia. Vėliau įkelsiu kitas, kurios yra paprastesnės, jas daug lengviau suprasti. Tačiau, manau, jos mažiau vertingos. :)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
wanderlust
*
*
avatar

Pranešimų skaičius : 1366
Prisijungė : 2010-07-27
Amžius : 27

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Pir. 08 06, 2012 3:26 pm

Man patiko. Iš pradžių galvojau, jog mergina - serga šizofrenija, tačiau kai jai pradėjo darytis šalta, o į paveikslą atėjo "sniego" milteliai, tikrai pasimatė narkotikų tema. Norėčiau paskaityti daugiau tavo darbų. :)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Pė'—
Ezopas
Ezopas
avatar

Pranešimų skaičius : 45
Prisijungė : 2012-08-04
Amžius : 23
Tikras vardas : Tėvų duotas ir užtušuotas

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Pir. 08 06, 2012 4:45 pm

Visada apsidžiaugiu, kai žmonės pamato tuos "sniego" miltelius. :D Nes dažnai būna: "Prie ko tas sniegas vasarą?"
Tai va. Dėkui, kad atidžiai perskaitei. :)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Rudeniniai lietūs.
E. M. Remarque
avatar

Pranešimų skaičius : 505
Prisijungė : 2011-08-08
Amžius : 19
Tikras vardas : Simona

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Pir. 08 06, 2012 5:43 pm

MAN BE GALO PATIKO ŠIS KŪRINĖLIS. Pati skaidydama buvau lyg ir apsvaigusi, tačiau vaizdiniai apie kuriuos pasakojai ryškiai mirgėjo priešais akis. Man be galo patinka tokio pobūdžio tekstai, todėl laukiu nesulaukiu tolimesnių Tavo darbelių! Sėkmės! :3
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Šokanti Geiša
*
*
avatar

Pranešimų skaičius : 619
Prisijungė : 2010-08-24
Amžius : 25

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Pir. 08 06, 2012 6:32 pm

Iš kur sėmeisi įkvėpimo rašydama apie narkotikus?

________________
[You must be registered and logged in to see this image.] Carpe diem.  
[You must be registered and logged in to see this image.] I'm so adjective, I verb nouns.
 [You must be registered and logged in to see this image.] Twisted like a funeral in Paris.
[You must be registered and logged in to see this image.]"Atsikabinkite, bet niekada nepalikite." - Aš pati
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Pė'—
Ezopas
Ezopas
avatar

Pranešimų skaičius : 45
Prisijungė : 2012-08-04
Amžius : 23
Tikras vardas : Tėvų duotas ir užtušuotas

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Pir. 08 06, 2012 6:54 pm


braškių uogienė — kiti kūriniai, manau, bus jau kitokie. Dėsiu ankstesnius, tokius ale
mielesnius. :) Džiaugiuosi, kad patiko.


Šokanti Geiša — aš netikiu įkvėpimu ir rašau ne stebuklingo įkvėpimo dėka.
:) O informacija, kurios nelabai ir reikėjo, nes viskas parašyta gana
primityviai, iš pažįstamo\-ų, nors mano rašinyje viskas sudramatizuota.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Hellis
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 278
Prisijungė : 2010-08-23
Tikras vardas : lukas

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Tr. 08 08, 2012 12:14 am

tai kad narkotikai tai supratau, bet kokia prasmė? ar yra kokia užslėpta mintis už viso to? motyvacija/demotyvacija ? ar čia šiaip? meniškas birzgalas be minties?
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Pė'—
Ezopas
Ezopas
avatar

Pranešimų skaičius : 45
Prisijungė : 2012-08-04
Amžius : 23
Tikras vardas : Tėvų duotas ir užtušuotas

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Tr. 08 08, 2012 8:51 am

Niekada nerašau be minties.
Ir novelė nėra pasakėčia, kad prirašyčiau moralą, kiekvienas pasiima tai, ką randa. Jei neranda — labai gaila.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Pė'—
Ezopas
Ezopas
avatar

Pranešimų skaičius : 45
Prisijungė : 2012-08-04
Amžius : 23
Tikras vardas : Tėvų duotas ir užtušuotas

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Sk. 08 12, 2012 10:41 pm




Šitas man nepatinka, bet, kai man nepatinka, patinka kažkam kitam. Galbūt dėl to su šita laimėjau tokį ale konkursą.

Vyšnių traukinys



Mes dalinomės slyvas iš dubenėlio: vieną paima Adas,
kitą — aš. Jis griebė pačias didžiausias, o aš susiraukusi burbėjau, kad
reikia imti bet kurią.
— O tu norėtum pakeliauti? — paklausiau, kai mes skaičiavom slyvas savo krūvelėse.
— Žinoma! Kaip dėdė Pranas. Praeitą savaitę jis iš Rusijos atvežė importinių kareivėlių. Im-por-ti-nių! — šūktelėjo. — O tu?
— Nežinau...
Adas po nosimi sušnabžda: „keturiolika“ ir, paėmęs vieną slyvą, pradeda mėtyti iš vienos rankos, į kitą.
— Nežinai, ar norėtum? — klausia, kai slyva tiksliai nusileidžia ant Ado dešinės rankos.
— Atrodo, kad sunku.
Jis suraukia antakius, prašydamas paaiškinti
— Močiutė sakė, kad geriausia kelionė yra gyvenimas, — nei iš šio, nei iš to pasakau.
Adas nusijuokia:
— Kada sakė?
— Vakar, prie kriaušės.
Jis, atrodo, pasvarsto mano žodžius, paskui, nusijuokęs, įsimeta slyvą į burną.
— Saldi, — sako.
Aš išsirenku gražiausią iš savo krūvelės ir, spustelėjusi, perskiriu į dvi dalis.
Ant kauliuko juda kirmėlė.

***

Vidurdienis. Gulėjau ant pievos, pasislėpus tarp dviejų eglių. Saulė šildė kojas, išsikišusias iš slėptuvės.
— Mama! Mama! — šaukia Adomas.
Atsidūstu ir atsimerkiu: eglės šakos užstoja dangų, sudarydamos įmantrų vitražą.
— Mama, Adas atėjo atsisveikinti, — Adomas pasilenkia, kilsteli vieną
šaką į viršų, kad pamatytų mane. Akimirką jo žvilgsnis sustoja prie
baltos servetėlės.
Tyliu, perbraukiu liežuviu sulipusias lūpas.
— Vyšnios, — meluoju.
Adomas nusišypso ir ištempia mane iš slėptuvės. Jis susijaudinęs tarška
apie Ado naują lagaminą ir turbūt įspūdingą kelionę. Adomuko akyse —
smalsumas ir begalinis troškimas. Paglostau ranka jo viršugalvį, tačiau
jis nerimsta, vis spurda.

Ant kažkada nupjautos kriaušės kelmo pastatytas lagaminas — senas,
gremėzdiškas, aprūdijusiomis spynelėmis. Adas stovi išsišiepęs, stipriai
apkabina mane pasisveikindamas.
— Pagaliau, — sako jis, — pagaliau išvykstu.
— Į Rusiją? — nubraukiu nesamą šapelį nuo jo švarko.
— Taip.
Mes juokiamės kalbėdami apie tiurja* : aš raginu būtinai paragauti,
tačiau Adas prieštarauja, sakydamas, jog jo motina (amžiną jai atilsį) duonzupę gamindavo kiekvieną sekmadienį.
Adomukas zuja apie kojas, tada atsisėda ant kelmo, šalia lagamino. Jis
krapšto aprūdijusią spynelę, ranka perbraukia oda aptrauktą rankeną.
— Palydėsi? — netikėtai paklausia Adas.
— Į stotį? Žinoma.
Saulė kaitina, mes neskubėdami žingsniuojam prie stoties. Ado batai
nauji, o senas švarkas tvarkingai sulopytas. Kai paklausiu, ar jam
nekaršta, jis ramiai atsako, kad ne.
Aš išsitraukiu iš rankinės servetėlę ir nusikosiu. Adas nesusirūpina,
eina pirmyn. Greitai perlenkiu servetėlę (vyšnios susigeria į ją) ir
įgrūdu atgal.
— Pasiilgsiu tavęs, Laura, — sako jis, kai atvažiuoja traukinys.
— Ir aš, — tarsteliu.
Adas jau įsimaišė tarp keleivių, o aš stipriai spaudžiu lūpas.
— Ei, bet juk ne visam gyvenimui! — šūkteli atsisukęs.
Žiojuosi pritarti, tačiau tik užspaudžiu burną delnu.
Traukinio durys užsidaro, tik per stiklą matau susirūpinusį Adą. Pažiūriu į savo delną, o ten — sutraiškyta vyšnia.
— Keliauti baisu, — sušnabždu jai.
Traukinys nubilda bėgiais.

***

Mano tėvas pjovė kriaušę, kurios lapai buvo išmarginti spalvotomis
dėmėmis. Kai aš paklausdavau, kodėl taip yra, nors ne ruduo, tėvas
atsakydavo, jog kriaušė serga. „Serga“ — mąsliai pakartodavau aš.
— Ką tu darytum, jei susirgtum? — paklausia Adas.
— Nenoriu sirgti, — atsakau, — ir nesirgsiu.
— O jei?... — ryzga jis.
— Niekam nesakyčiau, — sušnabždu.


***

Akimirką pastoviu užsimerkus, nesąmoningai spausdama dešinę ranką į kumštį.
— Keliaujate? — paklausia senukas, kai nuvažiuoja Ado traukinys.
— Vis dar, — šypteliu.
Lėtai atsimerkiu, atleidžiu kumštį. Dangus jau pilnas. Lis.
Palinkiu vyriškiui gero vakaro, o gal apskritai — gero gyvenimo, ir einu
namų link. Galvoju, kad dar kartą parodysiu Adomukui kriaušės kelmą,
papasakosiu apie tą dieną, kai ją nupjovė, pasakysiu tai, ką man sakė
močiutė. Vakare mes su Adomu per pusę pasidalinsime šiltą bandelę su
obuoliais ir... ir...
Naktį žaibavo.


_______
* Duonos sriuba (rus.)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Lapė.
S&M.
avatar

Pranešimų skaičius : 1460
Prisijungė : 2011-03-31

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Pir. 08 13, 2012 6:22 pm

Tu esi beveik tobulų mindfuck'ų kūrėja. Kokį konkursą laimėjai?
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://marionetteofharmony.blogspot.com
Pė'—
Ezopas
Ezopas
avatar

Pranešimų skaičius : 45
Prisijungė : 2012-08-04
Amžius : 23
Tikras vardas : Tėvų duotas ir užtušuotas

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Pir. 08 13, 2012 6:25 pm

Tokį velnią vietinės reikšmės, net nepamenu pavadinimo. Bet kažkas su kelionėm siejas.:D
Dėkui, proto dulkinimas vienas mėgstamesnių užsiėmimų. :)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
wanderlust
*
*
avatar

Pranešimų skaičius : 1366
Prisijungė : 2010-07-27
Amžius : 27

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Tr. 08 15, 2012 9:11 pm

Man patiko. Vėl. Keistas dalykas, bet šiandien kaip tik aplankiau senelius ir paklausiau senelio: Šiemet kriaušių bus? Bet tada abu pažiūrėjom į medį ir jo lapai visi geltonom dėmėm nuėję. Ir abu vos ne choru: Ne. Serga.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Pė'—
Ezopas
Ezopas
avatar

Pranešimų skaičius : 45
Prisijungė : 2012-08-04
Amžius : 23
Tikras vardas : Tėvų duotas ir užtušuotas

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Tr. 08 15, 2012 10:27 pm

Atsitiktinumai. Būna ar nebūna?:)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Šokanti Geiša
*
*
avatar

Pranešimų skaičius : 619
Prisijungė : 2010-08-24
Amžius : 25

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Tr. 08 15, 2012 11:12 pm

Žinoma, kad būna. Taip pusė vaikų gimsta. [You must be registered and logged in to see this image.]

________________
[You must be registered and logged in to see this image.] Carpe diem.  
[You must be registered and logged in to see this image.] I'm so adjective, I verb nouns.
 [You must be registered and logged in to see this image.] Twisted like a funeral in Paris.
[You must be registered and logged in to see this image.]"Atsikabinkite, bet niekada nepalikite." - Aš pati
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Hellis
Moljeras
Moljeras
avatar

Pranešimų skaičius : 278
Prisijungė : 2010-08-23
Tikras vardas : lukas

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Pen. 08 17, 2012 10:45 am

ne nu aš rimtai retardas ar vėl nepagavau užslėptos minties nes ji čia buvo !!!!!! jis serga , ane? :DDDDDDDDDDDD
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Pė'—
Ezopas
Ezopas
avatar

Pranešimų skaičius : 45
Prisijungė : 2012-08-04
Amžius : 23
Tikras vardas : Tėvų duotas ir užtušuotas

RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   Pen. 08 24, 2012 4:37 am

Ji serga. O gal tu. Nežinau.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Novelės   

Atgal į viršų Go down
 
Novelės
Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Mes Rašom :: Proza :: Novelės-
Pereiti į: