Mistika

Pakalbėkim apie vaiduoklius ir dvasias. Tikite jais? Gal kada bandėte kviestis dvasias? O gal jums buvo nutikę kas nors, ko logiškai neįmanoma paaiškinti? Pasidalinkit.:)

Iki kol man sukako ketveri, gyvenome toje gatvėje, kur buvo sušaudytų žydų kapinės. Tai aš atsimenu, kaip palubėj kartais matydavau nespalvotą juodaplaukės moters galvą. Mane tai baugindavo. Negalėjau miegoti viena, visuomet pas tėvus įsiropšdavau. Girdėdavau ir žingsnius laiptais. O mama pasakojo, jog viena naktį prabunda ir mato, kaip aplink mano lopšį skraido keistos šviesos. Nuo kelio jos atsispindėti negalėjo, nes lopšys stovėjo ne toj pusėj, o gatvėj buvo tamsu. Tai išsigando ji. Būdavo tokių nutikimų, jog naktimis atsikeldavau klykdama ir rodydavau pirštu į kažką, bet tėvai nematydavo į ką.

Dabar tokių, kaip ir dvasių nematau. Tik kartais, rodos, jaučiu, jog kažkas šalia yra, kažkas stebi. O kažkada sėdėjau namie viena. Mano kambarys antram aukšte. Lipau laiptais žemyn, kai įsijungė televizorius netikėtai. Automatinio įjungimo nebuvo, tikrai.

Kad ir ką dabar jausčiau, jaučiu, jog tai gerosios dvasios. Prieš pora metų mirusios močiutės, galbūt vaikino. Todėl neimu į galvą. O dvasiom tikiu.

Dar jeigu papasakot, tai draugės sesers vaikino senam name vaidendavosi nuolat. Draugai iš jo šaipydavosi, sako, jog meluoja, prisigalvoja, o štai jis sumąstė juos pasikviesti nakvoti. Tai vidury nakties visi susimatojo ir išlėkė namo išsigandę, nes iš pradžių pradėjo tik langinės braškėti, o vėliau ir spintelės durys darinėtis. Jis tai sakė miega ir atsibudęs pamatė, kaip kažkas prie jo ant lovos irgi guli. Arba išgirdo verksmą mažos mergaitės kažkur verandoj, pagalvojo, kad ten jo pusseserė, bet įėjęs nieko nerado. ((:

O draugė irgi gyvena be galo senam name, kur kažkada buvęs dvaro prižiūrėtojo namas, tai sakė prabunda naktį, nes kažkas per jos gitaros stygas švelniai braukia. ((:

Tai vat tokie mano pasakojimai.

O man kažkas keisto nutiko.

Vakar grįžus buvau pas tėvus į namus. Vakaras, jau gal devynios kokios, tamsu. Jie išvažiavo draugus išleist į kelionę. Likau viena. Nusileidau žemyn, kad nueiti į tualetą, o prie pat tualeto yra tėvų miegamojo durys. Žiūriu, kad atidarytos. Aš mėgstu jas uždaryt. Uždariau. Nueinu į tualetą ir vėliau išeinu. Ir ką gi jūs pamanysit? Jos ir vėl buvo atidarytos.

;O

tind rašo:

O man kažkas keisto nutiko.

Vakar grįžus buvau pas tėvus į namus. Vakaras, jau gal devynios kokios, tamsu. Jie išvažiavo draugus išleist į kelionę. Likau viena. Nusileidau žemyn, kad nueiti į tualetą, o prie pat tualeto yra tėvų miegamojo durys. Žiūriu, kad atidarytos. Aš mėgstu jas uždaryt. Uždariau. Nueinu į tualetą ir vėliau išeinu. Ir ką gi jūs pamanysit? Jos ir vėl buvo atidarytos.

;O

Aš išprotėjus būčiau ;D O jeigu rimtai, tai tikrai pirma mintis bildukinė dvasia, o paskui imčiau galvoti, kad skersvėjis, neuždarytos pilnai ir pnš ;D

Aš linkus manyti, kad tai geroji dvasia. Liudvigas : DDD Nah. But still. Geroji dvasia kokia arba, logiškai pagalvojus ir pamislijus, koks nors skervėjukas, kuris susidarė man uždarius tualeto duris ir matematiškai apskaičiavus, chemiškai ir fiziškai pasvėrus.. Žodž. ;D

Netikiu vaiduokliais bet tikiu dvasiom tikiuosi tai ne tas pats nes tada nusišnekėjau :D Šiaip tikiu ir nepamačiusi nes pamatyti nenoriu. Tokių dalykų be galo bijau. Bijau net kapinių ir labai nervuoja kai tėva važiuoja vakare žvakučių pažiūrėt man irgi tenka važiuoti nes namie vienai dar baisiau. Niekada neprisidėčiau prie dvasių kvietimo ar su draugais pasivaikščiot kokiose kapinėse ar senam apleistam pastate.. Žodžiu žiauriai bijau ir nemėgstu tokių dalykų tad tikiuosi kad neteks su jais susidurti.

aš nesusidūriau su tokiais dalykais. ir kol pati nepatyriau, netikiu. :)
šiaip kapinės naktį manęs netraukia, bet nuo ryto iki vakaro galėčiau sėdėti prie sesers kapelio, ir šnekėti su ja, nes tikiu, kad ji mane girdi. :)
o šiaip nežinau, vaiduoklių nemačiau ;D

aš tai nelabai mėgstu tokius dalykus ;D

Aš su drauge irgi dažnai naktimis eidavau į kapines pasivaikščiot. Kadangi kapinės toj pačioj gatvėj, kur gyvenu. O per Vėlines visuomet pro langą matydavau, kaip šviečia tolumoje jos. Toks gražus vaizdas!

Dvasiomis tikiu. Su magija esu netgi labai susijusi. Mano prosenelė , mano močiutė ir mano mama beproto susijusios su magija.
Kodėl tikiu dvasiomis? Name kuriame gyvenu, buvo pakartas žmogus. Prisimenu vieną naktį atsibudusi mačiau stovintį žmogų ir žiūrintį tiesiai į manę... nesakau jog neišsigandau, bet kažkodėl nebėgau slėptis po anklode, ir pas tėvus į lovą.

As tikiu dvasiomis. Pritariu jum labai per velines grazu kapinese. Beto gyvenu salia kapiniu..... Tai karocia kai maza buvau bijojau net i lauka iseiti, bet dabar jau nebe. Ir galiu pasakyt esu su dvasiom susidurus......

Hm, nevadinu aš to dvasiomis ar vaiduokliais. Vadinu energija. Tai galima sakyti, kad tikiu.

Ka as zinau, jojo bendrauju su Albertuku Ensteinu linksmas prikolnas toksxDDDDDD