M. kūryba

Temos pavadinimas: M. kūryba Pir. 01 23, 2012 8:19 pm

Žinote, visada maniau ir dar iki dabar manau, kad kurti eiles man tikrai nesiseka, bet kartais apniukus ne pačiai geriausiai nuotaikai, kažkas tiesiog rodos ima kirbėti galvoje, tad reatsykiais vieną kitą eilutę užrašau popieriaus lape. Vienintelis mano pilnai užbaigtas darbas ir dar keletos nepabaigtų tai šis, kurį praeitą mėnesį siunčiau į paauglių žurnalą ir visai netikėtai jį jame išspausdino, tad pamaniau, kad jeigu jau redakcija jį atrinko, gal galiu ir su jumis juo pasidalinti :)

TUŠTUMA

Žmogus - kuris man primena tik tuščią indą.
Atmerktos akys, kupinos tykaus laukimo,
Pravertos lūpos ir nebylūs žodžiai...
Tiesa - kokia ji?

Pranykus pėdsakams baltam sniege
Neliko nieko, neliko ir žmogaus.
Nors aš sakiau, jog lauksiu
Bent menko atgarsio į šį pasitraukimą.

Tai buvo melas (o gal skaudi tiesa?),
Palikusi tik tuštumą sustingusiam laike.
Tik pėdsakus puriam, jau sutryptam sniege.
Ir lašą tuščiame inde.

Temos pavadinimas: Re: M. kūryba Kv. 02 02, 2012 11:44 am

Viename iš aplankų aptikau dar vieną, kuris pavadinimo neturi, rašytas gana seniai, bet prie paskutinio stulpelio užgaišau gana ilgokai nes jis man vis "nesusiklijavo" niekaip.

Ką reiškia skendėt jūroje atodūsių gylių,
Pramerkt akis, prieš tobulą, žmogaus paveikslą,
Pažvelgt, į nežinią, į prarają po tavo kojom,
Tą melancholišką, gyvenimo pradžios etapą.

Galiukais pirštų, paliesti nepasiekiamybę,
Patirt bent vieną, bučinį svaigaus likimo,
Bent kartą klykt, klykt iš visų jėgų,
Parodyt skausmą savo, dar nepažintam pasauliui.

Apglėbti rankom, stiklinę gėrimo gaivaus ir tyro,
Tokio pat tyro, tarytum ašara subrendusi tavoj aky,
Ką reiškia klausimai keli, prieš milijoną dar neatsakytų
Gebėjimas atleist už viską, suteikt ramybę dvasiai?

Temos pavadinimas: Re: M. kūryba Kv. 02 02, 2012 1:42 pm

Gražūs. Antrasis man patiko labiau, jausmingas. :)

Temos pavadinimas: Re: M. kūryba Sk. 02 12, 2012 12:41 pm

Dėkui už nuomonę, man antras taipogi labiau prie širdies ;)

Temos pavadinimas: Re: M. kūryba Kv. 02 16, 2012 11:42 pm

Pirmasis eilius susiskaitė. Nors nemanau, kad sutryptas sniegas yra purus, bet patiko, kad ieškota kitokių "išsireiškimų".
"Ką reiškia klausimai keli, prieš milijoną dar neatsakytų" - Puikiai. O šiaip antrajame daug nereikalingų kablelių ir šiaip rašybos klaidelių. Nieko tokio. Eilėraštis tikrai jausmingas, bet mane glumina tokie paradoksai kaip "Parodyt skausmą savo, dar nepažintam pasauliui." Iš kur tas skausmas, jei ne iš pasaulio pažinimo? Juk ignorance is bliss...

Temos pavadinimas: Re: M. kūryba Pen. 02 17, 2012 10:35 am

Visų pirmiausia dėkui už nuomonę. Dėl rašybos, tai aš pati puikiai žinau jog esu net gi labai didelė beraštė ir daugelis tą pastebi, todėl jau pasižadėjau sau, kad šitai turi keistis ir galų gale aš juk turiu atsikratyti šio kvailo skiriamojo ženklo, kad su kableliais ir kai kurių žodžių rašyba man ne kas, juk artėjančiuose kitų metų egzaminuose tai gali tapti didele bėda.
Kalbant apie paskutiniąsias eilutes kuriose minimas sniegas aš norėjau išreikšti, kad iki tol jis buvo purus, tačiau kažkas jį sutrypė. O apie pasaulio pažinimą, taip sutinku su tavimi, kad skausmas ateina būtent iš pasaulio pažinimo, tačiau juk jis labai didelis, o kai tu tik pradedi jį pažinti vis tiek jautiesi jam svetima, glumina daugybė neaiškių dalykų, todėl negali vadinti jo sau artimu ar jau pažintu, na tiesiog rašydama aš taip pati viską suvokiau, o už šiuos pastebėjimus tikrai esu tau dėkinga, kadangi nedidelė kritika visuomet skatina tobulėti, nei tik saldūs mieli žodeliai :)