Mes Rašom

Tavo kūrybos namai
 
rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 ... kai tavo gyvenimas kitiems atsibosta.

Go down 
AutoriusPranešimas
Dozė
Ezopas
Ezopas


Pranešimų skaičius : 22
Prisijungė : 2011-10-06
Amžius : 27
Miestas : Raseiniai - Šiauliai

RašytiTemos pavadinimas: ... kai tavo gyvenimas kitiems atsibosta.   Pen. 10 07, 2011 5:56 pm

Labas visiems ;) Tokiais dalykais užsiimu tikrai nedažnai. Šitokio pobūdžio kūrinių nėra daug, gal vos 3-4. O štai čia jums pateikiu 1 iš jų. Kūrinį (nors sunkoka man jį tokiu pavadinti), kuris buvo pateiktas vienai radijo stočiai, tam tikrai rubrikai. Mano duona - eilės, dainų tekstai. Taigi... sakykit kas ką manote, gal ateity atėjus tokiam periodui pravers ;)

"Be tabu"


Linkiu labos
nakties, nors žinau, kad dar ilgai neužmigsiu. Vėl mp3 grotuve skambės
kūriniai su manosios dabarties akcentu, o aš rymodamas prie tuščio
languoto popieriaus lapo lukštensiu savo liūdesį. Ir taip kiekvieną
naktį, iki tol, kol pajudės pirmieji autobusai gabenantys keletą tonų
miestiečių, o dirbtinas gatvių šviesas pakeis rytmetinės žaros. Dabar pusė 5 ryto, negaliu užmerkti akių. Gal
chemijos perdaug? O gal dėl to, kad tavo siluetas vis dar gyvena mano
vaizduotėje ir aš taip noriu, kad būtumei realiai apčiuopiamu objektu.
Pažvelk į rūko skara apgaubtų medžių viršūnes. Matai, kaip neužleidžia savo pozicijų ruduo? O šiai minutei – pakeisk regėjimo kryptį, išmainyk viršūnes į tai ant ko stovi, tai kuo kasdien vaikštai pirmyn atgal. Visur balta, visa žemė - žiemos gniaužtuose. Net šiurpulys per kūną nuėjo, tiesa? Taip greitai bėga laikas... Viršūnėse vis dar miniatiūrinė
kruopelė rugsėjo: su kvailai besišypsančia saule, ant šakų pasikorusiu
džiaugsmu ir Tavimi, kažkur anapus viso šio vaizdinio. O kur dar tos
padangės vargingai maskuojančios mūsų pačių(žmonių) išgriaužtą ozono skylę? Netoli jos gyvena sapnai. Negaliu nurodyti konkrečios vietos, kadangi esu tik paprasta būtybė, bet jie ten gyvena. Kokia jų sudėtis – aš nepajėgus sužinoti, bet norėčiau, kad kuo dažniau į sudėtį įeitų toks ingridientas kaip Tu.
Kaip tik šią sekundę skamba daina, kuri man asocijuojasi
su tavimi. Taip, aš turiu dainą, kuri primena tave. Kas kartą atėjus
jos laikui paliesti jausmų stygas, suvirpa kaltė ir begalybė naujų klausimų. Buvai laiminga, buvai... O kas dabar? Ar bent liko nors mažas trupinėlis laimės? Padarei kvailystę ir būtasis laikas nepavirto esamuoju. Šiandien man leidai suprasti, kad tau buvau lyg tas chemikalas, kuris tave tik nori sužaloti nepagydomai, o, apibendrinus, praėjusieji metai, kada mūsų žodžiai apkabindavo vienas kitą, buvo patys blogiausi per visą tavo gyvenimą... Atleisk, kad nemokėjau būti
tuo vienu iš daugelio televizijos sukurtų klounų(“superherojų“),
nepadovanojau tau pačio prabangiausio limuzino, nelaimėjau jokio aukso
puodo... Maniau, kad meilė ir buvimas paprastu, tokiu, kokiu esi
žmogumi, kur kas svarbiau... Suklydau. Be reikalo dovanojau tau visą save... Bet aš tave vis dar tebemyliu ir atleidžiu tau už visas man sukeltas nuoskaudas... Dažnai šypsausi. Kaip kitaip galima nuslėpti savo realią savijautą nuo tų, kurie tik nori kuo daugiau iš tavęs išpešti nei pagelbėti? Niekas nėra vertas mano atvirumo. Stengiuosi šypsotis, kai gyvenimas man skiria juodą dieną. Turbūt kvaila tai sakyti, bet tu mane to išmokei. Ir turbūt vien dėl šios pamokos tau galiu padėkoti. Paslapčia tikėjau, kad galime bendrauti ir be žodžių... Suklydau. Atėjau, Pamačiau, Sužalojau, Palikau- tokia tavojo vizito manyje kaina, kurią sumokėjau. Nors ir kiek tu manęs vengtumei-myliu tave čia ir dabar, nes tu-tarsi ta vienintelė pasiklydus detalė reikalinga pilnaverčio gyvenimo dėlionei užbaigti. Nelaukiu
pavasario, palikite man rudenį. Tik būkite geri, būtent tą akimirką,
kai mūsų santykiai pasiekė atomazgą, kad būtų galima su nauja viltimi
viską pradėti iš naujo. Socialiniai
tinklai, pokalbių programos nebemato tavęs. Telefono ragelį pakelia
įkyrus moters balsas, kuris praneša, kad toks numeris neegzistuoja. Lyg
maža mergaitė atsiribojai nuo tų, kurie tau linkėjo, linki ir linkės tik
gero, o negandų apsuptyje visada bus pasiryžę ištiesti pagalbos ranką.
Nepamiršk, mano užanty nėra neapykantos, o surūdijusio radiatoriaus
šiluma neprilygsta tavajai...
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Liepsnų mergaitė
Herodotas
Herodotas
avatar

Pranešimų skaičius : 56
Prisijungė : 2011-06-23

RašytiTemos pavadinimas: Re: ... kai tavo gyvenimas kitiems atsibosta.   Pen. 10 07, 2011 10:02 pm

Taip lengvai, įdomiai parašyta :) manau, kad puikus darbas
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Plunksna
M. Mažvydas
M. Mažvydas
avatar

Pranešimų skaičius : 244
Prisijungė : 2011-04-19
Amžius : 23
Miestas : Vilnius
Tikras vardas : Agnė

RašytiTemos pavadinimas: Re: ... kai tavo gyvenimas kitiems atsibosta.   Pen. 10 07, 2011 10:57 pm

Nieko negaliu pridurti, turi talentą! Vaizdingas, įdomus, prasmingas tekstas :) Aš sužavėta!
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Rudeniniai lietūs.
E. M. Remarque
avatar

Pranešimų skaičius : 505
Prisijungė : 2011-08-08
Amžius : 19
Tikras vardas : Simona

RašytiTemos pavadinimas: Re: ... kai tavo gyvenimas kitiems atsibosta.   Št. 12 10, 2011 10:56 am

man irgi labai patiko:)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: ... kai tavo gyvenimas kitiems atsibosta.   

Atgal į viršų Go down
 
... kai tavo gyvenimas kitiems atsibosta.
Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» Kuri sesė?
» Apie telenovele

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Mes Rašom :: Proza :: Novelės-
Pereiti į: